Kad rungtynės milžiniškos svarbos – parodė ir krepšininkių emocijos po mačo. Mūsiškės puolė viena kitai į glėbį ir šventė kartu su visa „Active Vilnius“ arena. Po rungtynių aplink žaidėjas zujo jaunos mergaitės, kurios taip pat nori tapti „Kibirkšties“ žaidėjomis, o tai bandė parodyti mėtydamos kamuolį į krepšį.
Galima konstatuoti vieną faktą – Lietuvos moterų krepšinis vėl gyvas. Po dešimtmečio patekome į Europos čempionatą, o dabar esame labai arti sugrįžimo į Eurolygos šeimą. Yra kuo džiaugtis. Išties.
Po mačo taip pat labai laimingas buvo „Kibirkšties“ strategas Vilius Stanišauskas, kuris kartu su žurnalistais analizavo rungtynes.
„Jaučiuosi gerai. Prieš rungtynes buvo nežinomybės, nes labai sunku buvo gauti prancūzių rungtynių video. Žinojome tik žaidėjas ir jų stipriąsias puses. Neblogai pasiruošėme. Aišku, tokie jų atkovoti kamuoliai puolime labai neramina, bet gerai, kad kituose aspektuose susitvarkėme. Gan neblogai prie jų pikenrolo gynybos prisitaikėme ir susiradome lengvų metimų“, – sakė treneris.
Trečiojo kėlinio pabaigoje sirgaliai nerimastingai žvelgė į švieslentę, nes joje degė skaičiai 48:53 ne mūsų naudai, tačiau aštuoniolikmetė Danielė Paunksnytė apvogė varžovę, pelnė lengvus taškus ir nuo to epizodo „Kibirkštis“ tiesiog užsikūrė.
Ketvirtajame kėlinyje mūsiškės absoliučiai dominavo tiek puolime, tiek gynyboje – K.Nacickaitė-Van Der Horst tęsė savo šou, o tikru atradimu tapo Justina Miknaitė ir Gabija Meškonytė.
„Šiek tiek palengvinome penketą. Į ketvirtą poziciją išleidome gynėją – Gabiją. Tas žaidimas pagreitėjo, – spurtą aiškino V.Stanišauskas. – Gal kažkiek rizikavome gynyboje, bet puikiai su tuo susitvarkėme. Tos emocijos, keli perimti kamuoliai, greitos atakos, žiūrovų užsivedimas. Tas davė labai teigiamą impulsą“.
– Justina Miknaitė tapo faktoriumi ketvirtajame kėlinyje. Kiek ji nustebino?
– Labai džiugu. Turime gynėjų grandį, daug gynėjų, labai jomis džiaugiuosi. Jeigu vienai nesiseks – kitos sužais ir turėsime tą plačią rotaciją.
– Kamilė Nacickaitė surengė fantastišką pasirodymą. Kiek džiugu, kad ji užmiršo tas negandas ir šitaip atrodė?
– Labai džiaugiuosi. Ji parodė, kad yra tikra profesionalė. Atėjo, padarė savo darbą ir išėjo į rūbinę.
– Ar norėtumėte, kad Kamilė puolime gautų daugiau pagalbos?
– Tikrai taip. Bet jeigu matome, kad Kamilei eina rungtynės, žaidžiame jai, tai automatiškai nusimuša kitų žaidėjų ritmas puolime, bet džiaugiuosi, kad antroje pusėje atsirado ir Gabija, ir Justina, taip pat ir Zay Green su Japreece Dean gerą darbą atliko, ypač gynyboje.
– Kaip atrodo tas susikrautas pranašumas?
– Žinote, reikės tą skirtumą išlaikyti. Turėjome nemažą palaikymą, kas mums padėjo. Žinau, kad Prancūzijoje tikrai bus pilna salė. Turėsime tai atlaikyti.
– Kas psichologiškai svarbiausia žinant tai, kad dar niekas nebaigta?
– Nėra sunku, mes turime pliusą. Bet važiuosime akcentuodami, kad rezultatas yra 0:0. Labai svarbi bus rungtynių pradžia. Žinant, kad ten daug žiūrovų ir labai didelis palaikymas. Bus labai svarbu nepaleisti rungtynių pradžios ir tai atlaikyti.
– Lietuvos moterų krepšinis – vėl gyvas. Po 10 metų patekome į Europos čempionatą, dabar esame arti Eurolygos. Kiek džiugu dėl tokio moterų krepšinio renesanso?
– Labai džiugu, labai džiaugiuosi. Nežinojau, ko tikėtis šiandienos rungtynėse, kiek tų žiūrovų bus. Noriu padėkoti, pasakyti visiems ačiū. Aš labai tikiu, kad mes būsime Eurolygoje, bet noriu, kad ir Europos taurėje turėtume nemažai žiūrovų.
– Ką būtų galima padaryti su atkovotais kamuoliais puolime? Kaip juos eliminuoti iš varžovių?
– Mes kaip ir akcentą dėjome. Žinojome, kad jos lipa ant lentos. Gal kažkur koncentracija prarasta. Dirbsime ties tuo, bandysime tai pagerinti.
– Aštuoniolikmetė Danielė Paunksnytė debiutavo „Kibirkštyje“. Kaip atrodė jos pasirodymas?
– Gerai. Ji visose mūsų draugiškose rungtynėse labai gerai žaidė, buvo mūsų viena iš lyderių. Šiandien tas jauduliukas matėsi, bet po dviejų kėlinių pasakiau: „Turi žaisti savo žaidimą, jaustis gerai, neperskubėti“. Labai džiaugiuosi už ją.
– Kiek džiugu matyti aštuoniolikmetę lietuvę tokiose svarbiose rungtynėse darančią skirtumą?
– Labai džiugu žiūrint į moterų krepšinio, Lietuvos rinktinės ateitį. Yra ne tik Danielė, yra ir Sintija Aukštikalnytė. Labai gaila, kad ją pristabdė trauma ir tikrai nėra gerame ritme. Kai bus, turėsime dar platesnę rotaciją.
