– Žinote datą, kada tikitės grįžti į aikštę?
– Tai labai priklauso nuo to, kaip gis koja ir raiščiai. Kaip seksis naujai sausgyslei pritapti prie naujos būsenos. Daktaras sakė, kad turėčiau grįžti po 8 mėnesių. Jei viskas bus gerai, nuosekliai eisis, jau kitame sezone turėčiau grįžti.
– Kokius ryšius palaikote su Raudondvario 3x3 komanda?
– Raudondvario klubo žmonės visą laiką palaiko, paskambina, paklausia, kaip sekasi, kaip savijauta, kaip koja. Jie tikrai neužmiršo. Patys irgi sakė, kad jei viskas bus gerai – vienas nuo kito neatsitrauksime. Jei koja leis, jei bus sėkmingas atsistatymas – toliau bendradarbiausime.
– Kokį ryšį palaikote su Lietuvos 3x3 rinktinės treneriu Dainiumi Novicku?
– Turime puikų ryšį su juo. Žmogus, kuris gyvenime suteikė tiek šansų. Treneris užima didelę dalį formuojant ir ruošiant komandą, tai tikrai palaikome itin artimą ryšį. Kai pradėjome sportuoti 2019 m., visas tas kelias ėjo į viršų – tiek Dainiaus kaip trenerio, tiek mūsų kaip žaidėjų. Dėl to ir palaikome artimus, glaudžius ryšius.
– Jei neklystu, D. Novickas jus vienu karjeros metu buvo įkalbėjęs grįžti į krepšinį, nors turėjote kitą veiklą.
– Taip, tai buvo prieš Europos čempionatą. Išėjo taip, kad buvau atitolęs nuo 3x3 krepšinio. Nežaidžiau metus laiko. Išėjo taip, kad susiradau darbą, bet su Raudondvario ekipa buvome sukontaktavę. Jie man pasakė: „Jei turi noro ir entuziazmo – prisijunk prie komandos.“ Jiems ir man buvo gerai pasportuoti. Kaip yra sakoma – jei mėgsti sporto šaką, nesvarbu, ar turi kitą darbą, ar ne – norisi pasportuoti ir pajudėti.
Po darbo visada bandydavau su Raudondvariu sportuoti. Komanda pamatė, kad įeinu į gerą formą. Sudalyvavau viename turnyre ir jį laimėjome. Tuomet laimėjome „Challenger“ ir „Masters“ turnyruose. Viskas nuo to laiko užsikūrė ir aš grįžau į 3x3 krepšinį.
D.Novickas man ir sakė, kad mano vietoje bandytų grįžti ir toliau siektų tikslų. Todėl aš esu jam labai dėkingas, kad niekada nepamiršdavo. Nesvarbu, kokioje stadijoje – visada paskambindavo, ir mes nuoširdžiai pakalbėdavome.
– Minėjote, kad jau turėjote kitą darbą po 3x3 krepšinio. Jei ne paslaptis, koks tai buvo darbas?
– Paupio slaugos namuose seneliams vesdavau mankštas.
– Kada tai vyko?
– Taip susiklostė, kad tais pačiais metais pradėjau darbuotis ir viską derinti su krepšiniu. Pavykdavo susiderinti darbą ir 3x3, nes kolektyvas Paupyje į viską gerai žiūrėdavo, išleisdavo į turnyrus. Paraleliai viskas vyko 2023 metais.
– Jau svarstėte, ką veiksite karjeros pabaigoje?
– Kol sportbačių ant vinies nekabini, tol sunku apsvarstyti. Neatmetu jokios galimybės.
Vis mėgstu save visur išbandyti. Praeita veikla man tikrai patiko. Kai ateina vis daugiau metų, supranti, kad nori likti krepšinyje, nors ir teks pakabinti sportbačius ant vinies kaip žaidėjas. Krepšinis yra ta veikla, kur galiu save geriausiai realizuoti, nes geriausiai apie jį suprantu.
– Kokiame vaidmenyje save įsivaizduojate – trenerio, gal vadybininko?
– Labai sunku tai spręsti. Reikėtų save išbandyti gal ir trenerio darbe. Kai stebi viską iš šalies – viskas kitaip atrodo nei kai tampi treneriu. Viskas juk prasideda nuo asistento pareigų. Tada žiūri, kaip tau sekasi, ar viską matai, kaip turi matyti. Negaliu tiksliai savęs apibrėžti pozicijoje, kurioje norėčiau būti, bet likti krepšinyje tikrai norėtųsi.
– Kalbant apie patį 3x3 krepšinį. Visuomenėje yra manymas, kad 3x3 krepšinį žaidžia arba vyresnio amžiaus žaidėjai, kaip Gintautas Matulis, arba nesugebėję įsitvirtinti tradiciniame krepšinyje. Kodėl taip yra?
– Tai yra sporto šaka, kuria kiekvienas nuo vaikystės iki dabar gali aktyviai užsiimti. Ne visi gali dalyvauti 5x5 krepšinio turnyruose, o 3x3 – ir seniau vykdavo „gatvės“ turnyrai. Šiuose turnyruose bet koks žmogus galėdavo dalyvauti, save išbandyti, atvykti kartu su savo komanda. Manau, tas nusistatymas ir yra, nes vienas arba daugelis iš tų, kurie taip kalba, patys save bandė 3x3 krepšinyje. Jie gali ir galvoti, kad patys ten žaidė.
Jei nėra vardų, tai ir mano, kad vos ne bet kas gali ten sudalyvauti. Tačiau specifika yra kitokia. Šiemet iš 5x5 krepšinio atvyko žaisti Paulius Sorokas, Ignas Vaitkus grįžo, Artūras Milaknis buvo atvykęs, Herkus Kumpys žaidė.
COVID-19 pandemijos laikotarpiu vyko „Hoptrans“ turnyras, kur žaidė Lietuvos krepšinio lygos (LKL) komandos su savais krepšininkais. Vien tas turnyras turėjo parodyti, kad nėra taip lengva žaisti 3x3 krepšinį.
Nors ir esi daug pasiekęs 5x5 krepšinyje, bet įėjus į 3x3 aikštę supranti, kad su mumis irgi reikia žaisti, nes nesi geresnis visa galva už mus. Reikia žmonėms parodyti, kad čia kitoks krepšinis. Nors ateitų aukšto lygio žaidėjas, nebūtinai jis pritaptų greitai.
– Kuo labiausiai išsiskiria 3x3 krepšinis?
– Kaip ir kiekviename krepšinyje, taip ir 3x3 krepšinyje reikia pataikyti. Svarbu taip pat yra turėti jėgos. 3x3 krepšinyje dažniausiai visos pozicijos keičiasi. Tenka grumtis su dideliais ir stipriais vyrais. Kuo daugiau turėsi šių savybių, tuo pačiai komandai bus lengviau.
Tos gynybos sistemos, kaip ir kiekviename krepšinyje, yra skirtingos. Priklauso nuo to, ar žaidėjas atstovi ant „posto“, ar ne. Jei neatstovi, reikia tada keisti schemą, pradėti landžioti. Tada vėl keičiasi gynybinės sistemos, atsiveria kiti plotai.
– Kaip manote, kodėl 3x3 krepšininkai pastringa 5x5 krepšinyje?
– Ne vienas krepšininkas yra sakęs, kad persikėlimas iš Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) į LKL turi didesnį tarpą nei anksčiau. Žaidėjams irgi reikia prisitaikyti tiek prie fiziškumo, tiek prie greičio. Žinote, kaip būna – jei didelio trenerio pasitikėjimo neturi, tave išleidžia kelioms minutėms, tau nepasiseka ir viskas. Vis sunkiau yra patekti į rotaciją.
Reikia laiko, kad žaidėjas priprastų. Jei stipresnė komanda, tai ir konkurencija didesnė.
– Lietuvos Universiados 3x3 rinktinė laimėjo aukso medalius. Teko stebėti rungtynes?
– Stebėjau pusfinalį ir finalą. Grupės etapų stebėti nepavyko, nes, kaip ir sakiau, yra kitų veiklų. Kaip ir treneris sakė – ketvirtfinalis buvo nelengvas. Jau yra ta riba, kurioje, jei pralaimi – iškrenti, jei laimi – eini toliau. Tai buvo labiausiai įtampos sukėlęs susitikimas.
– Kokią turite nuomonę apie jaunąją Lietuvos 3x3 krepšininkų kartą?
– Puikią. Jaunoji karta praėjusi kitokią mokyklą, turi kitokį įgūdžių paketą. Jaunajai kartai reikia labiau padirbėti ties fiziškumu. Turnyruose dažnai jie atsimuša į tai, kad juos nugali fiziškai stipresnės komandos.
– Kol vyrų krepšinis stagnuoja su medaliais, 3x3 rinktinė laimėjo olimpinę bronzą, iškovojo ir kitų medalius Europos turnyruose. Manote, kad tolimojoje perspektyvoje 3x3 pasivaržyti su 5x5 krepšiniu?
– Dėl populiarumo negaliu pasakyti. Svarbu, kad Lietuvoje abi sporto šakos būtų populiarios. 3x3 yra neatsiejama krepšinio dalis, bet faktas, kad trijulių krepšinis dar šiek tiek atsilieka nuo 5x5 populiarumo. Medaliai, dalyvavimas vis aukštesnio rango turnyruose vis labiau supažindins žmones su šiuo sportu.
Smagu būtų nebūtinai aplenkti, bet kad žmonės patys būtų susidomėję 3x3 krepšiniu taip pat, kaip ir 5x5.
– 2028 m. vyks Los Andželo olimpinės žaidynės. Manote, kad turėsime savo šalies atstovus 3x3 varžybose?
– Šimtas procentų, nėra klausimų. Jei neklystu, Los Andžele dalyvaus dvylika komandų, ne aštuonios, ir tos galimybės dar labiau padidėja. Žinote, kai buvo aštuonios komandos, atrankos būdavo ženkliai sunkesnės. Visos Europos rinktinės yra stiprios, yra pasiruošusios, ir yra reikalų patekti į olimpiadą.
Dabar skaičius paaugo dar keturiomis komandomis, manau, kad bus daug didesni šansai patekti ir kovoti dėl medalių.
– Jei treneris jus kvies atstovauti Lietuvai, būsite?
– Jei leis galimybės ir kojos bus sveikos – kodėl gi ne. Niekada nesakyk „niekada“. Visą laiką į viską reikia žiūrėti pozityviai. Jei į gyvenimą žiūrėsi tik iš negatyvios pusės – bus sunku atsistatyti. Visada reikia tikėti savimi, tikėti tuo, ką darai, ir laikas parodys.
