Lietuvos ir Vengrijos rungtynių pirmas kėlinys baigėsi 19:19, o nuo antrojo ketvirčio pradžios aikštėje pasirodė ir K.Lavrinovičius.
Jam prireikė nepilnų 5 minučių, kad atkovotų keturis kamuolius (vieną iš jų puolime), atliktų rezultatyvų perdavimą, išprovokuotų pražangą, pataikytų po dvitaškį ir tritaškį bei padėtų lietuviams įgyti 6 taškų pranašumą.
Iš viso ant parketo aukštaūgis praleido 9 minutes, tačiau jo indėlis buvo gan ryškus.
Dar pirmadienį į rinktinės treniruočių stovyklą atvykęs Kšištofas prasitarė, kad tai – paskutinis kartas, kai jis apsivilks marškinėlius su užrašu „Lietuva“.
Artimiausias FIBA „langas“ yra numatytas vasarą, tačiau Brolis apie jį jau negalvoja: „Vasarą? Vasarą atvažiuos jau geriausi iš geriausių. Jau nebebus vietos. Ir šiaip, jau turiu pabūti su šeima“, – atvykęs į stovyklą sakė Panevėžio „Lietkabelio“ atstovas.
Kadangi rinktinėje yra 14 kandidatų, teoriškai įmanoma, kad Kšištofo atsisveikinimą krepšinio sirgaliai jau matė. Jei Dainius Adomaitis neregistruos 38-rių veterano pirmadienio mačui su Kosovu, tuomet penktadienį „Švyturio“ arenoje buvę žmonės galės pasakoti draugams, kad stebėjo paskutinius Brolio žingsnius nacionalinėje komandoje.
Leisim Kšišofui pačiam nuspręst, kada jis karjerą baigs. Jis dar turbūt ilgai, ilgai žais
Įprastai, kai daug komandai nusipelnę žaidėjai taria „sudie“, žiūrovai, herojui paliekant aikštę, sukelia ovacijų audrą, jautresni braukia ašarą ir visos prožektorių šviesos būna nukreiptos į tą, kuris atsisveikina, bet Klaipėdoje penktadienio vakarą to nebuvo.
Klausimą, ar pirmadienį žiūrovai galės deramai išlydėti ilgametį rinktinės narį, kaip karštą bulvę vienas kitam mėtė pats K.Lavrinovičius ir treneris D.Adomaitis.
„Leisim Kšišofui pačiam nuspręst, kada jis karjerą baigs. Jis dar turbūt ilgai, ilgai žais“, – juokdamasis į 24sek klausimą, ar registruos Brolį pirmadienio susitikimui, taip ir neatsakė D.Adomaitis.
Pats Kšištofas taip pat kratėsi šio klausimo ir galutinį žodį perleido treneriui.
– Na, taip kaip tos rungtynės? - 24sek iškart po mačo su Vengrija paklausė Kšištofo Lavrinovičiaus.
– Na sunkiai, matot, laimėjome labai džiugu, pergalytė labai svarbi. Aš tikėjausi tokių rungtynių, nes jie tikrai gera komanda ir ne veltui parodė gerą kovą su lenkais išvykoje. Jie yra subalansuota, gera komanda.
Visi meta, visi mobilūs, net „penkti“ numeriai meta, kovoja, yra stiprūs, atletiški. Aišku, Vojvoda – jų lyderis, jis pataikė keletą sunkių metimų, o mes – atvirkščiai. Jauduliukas gal buvo, keli nauji žaidėjai, kažkur nesusižaidimas, bet čia normalu.
– O tas jauduliukas jautėsi ir prieš rungtynes? Nereikėjo nuraminti tų jaunų žaidėjų?
– Ne, čia kitaip. Būna kartais, suprantat, nori kažką padaryti gerai, įrodyti, kad gali, ir perdega žmogus. Šiaip labai gerai va Martynas Echodas sužaidė. Šaunuolis, išauklėtas, išaugo toks fainas bičas.
– Ko trūko, kad anksčiau būtų galima perlaužti rungtynes? Nes buvo momentų, kai pora atakų susiklosto, o tada varžovai grįžta...
– Tokio ir trūko gal solidumo, kur galėjome perlaužti, bet jie pataikė tritaškių, mes subaudavom ne laiku.
– Varžovų lyderiai buvo žinomi, žinojote, kad Rosco Allenas gali pataikyti iš toli, bet jis vis tiek mėtė, kur buvo klaidos padarytos?
– Jie metė ir daug metimų per rankas, kur mes galvojome, kad neturėtų pataikyti ir gal truputį negerbėme jų metimų. Galvojome: „Negi jis tokį metimą pataikys?“. Bet kartais tai pakiša koją. Geriau duoti snaiperiui veržtis nei duoti jam pirmus metimus pataikyti.
– Gal jau kalbėjotės su treneriu dėl pirmadienio? Ar registruos rungtynėms? O gal čia jau ir atsisveikinimą matėme?
– Ką? Mane? Čia trenerio klauskit.
– O kaip pačiam būtų smagiau? Dar išbėgti? Ar šiandien atsisveikinti?
– Mes esame 14 žaidėjų ir visi norime išbėgti. Čia bus trenerio sprendimas ir aš tikrai nesupykčiau (jei neregistruotų).
– O nebūtų liūdna, kad nebuvo to tikro atsisveikinimo aikštėje?
– Žinot, gal aš dar grįšiu (juokiasi).
