Sekite 15min GoogleIš ilgamečio LKL rėmėjo „Citadele“ būstinės 18-ajame aukšte Konstitucijos prospekte atsiveria praktiškai viso Vilniaus panorama, trečiadienio rytą apšviesta ryškia saule.
Ryškiai spindėjo ir į spaudos konferenciją žiniasklaidos atstovus sukvietusių LKL vadovų veidai.
Priešingai nei prieš metus, kai staiga liko be dviejų lygos klubų ir tik paskutinėmis akimirkomis sugebėjo atrasti 9-ąją komandą, šįkart naująjį sezoną LKL pasitinka su tvirtu pagrindu po kojomis.
Dar pavasarį buvo patvirtinta, kad prie pernykščių devynių ekipų jungiasi naujokė „Tauragė“, tad po metų pertraukos aukščiausiame šalies krepšinio divizione ir vėl žais 10 komandų.
Išskyrus savo piniginės kaip įprasta nepraskleidžiančią „Jonavą“, panašu, kad visos kitos komandos planuojasi mažiausiai 1 mln. eurų biudžetus bei žada intriguojantį sezoną ir karštą kovą dėl atkrintamųjų varžybų.
„Smagiausia, kad vėl grįžome į dešimtuką, vėl turime 10 komandų, – džiaugėsi LKL prezidentas Remigijus Milašius. – Praeitais metais buvo momentas, kai galėjo likti tik 8 komandos, o mane kritikavo ir žiniasklaida, bet turite suprasti, kiek yra peripetijų norint įkurti klubą, kad jis negali būti įkurtas per minutę.“
- LKL po metų pertraukos ir vėl žais 10 komandų: Kauno „Žalgiris“, Utenos „Juventus“, Klaipėdos „Neptūnas“, Panevėžio „Lietkabelis“, Vilniaus „Rytas“, „Šiauliai“, „Gargždai“, „Jonava“, Kėdainių „Nevėžis“ ir „Tauragė“;
- Tauragiškiai debiutuos LKL – šio miesto komanda dar niekada nėra žaidusi aukščiausiame šalies divizione;
- Visos komandos reguliariajame sezone tarpusavyje sužais po keturis kartus. Iš viso bus sužaista po 36 susitikimus. Į atkrintamąsias pateks 8 stipriausios ekipos;
- Turnyras startuos rugsėjo 17-ąją, maču tarp „Gargždų“ ir „Žalgirio“;
- Reguliarusis sezonas truks iki 2027 m. gegužės 16 d. Atkrintamosios varžybos vėliausiai turėtų pasibaigti 2027 m. birželio 18 d.
Kaip ir prieš tai, komandos sužais po keturis ratus ir 36 rungtynes.
„Galbūt sulaukiame pastebėjimų, kad formatas yra nuobodus ar dar kokių pastabų, bet turime įsipareigojimus televiziniams ir kitiems partneriams bei priimame tokį sprendimą, kuris yra ilgalaikis. Kol galios tie kontraktai, tol formatas nesikeis“, – pabrėžė lygos generalinė direktorė Rasa Liuimienė.
Anksčiau R.Milašius nuolat kartodavo ambiciją LKL turėti 12 ekipų, bet dabar paklaustas apie tai kirto antram šalies divizionui NKL.
„Kaip ir minėjau, nėra paprasta komandas kurti. Ši istorija yra pamokanti. Kol nebus stiprios Nacionalinės lygos... Manyčiau, kad komandų ten yra per daug. Jūs iškart sakysit, kad Milašius nori tiek ir tiek komandų. Bet turi būti biudžetai, turi būti daroma panašiai, kaip pas mus, auginti krepšininkus. Kai aš atėjau, mums niekada nepavyko su NKL komandomis – turiu omeny ir Mažeikius, ir Gargždus. Dėl to mes priėjome išvados, kad reikia ruošti būsimas vienuoliktą ar dvyliktą komandas. Jei žmonės nėra pasiruošę tiek vadovybėje, tiek finansiškai, tai nėra ko daryti. Čia ne vaikų darželis, čia jau sėdi rimti vyrukai. <...> Reikia numatyti į priekį kelis ėjimus ir komandas, kurios plėtros būdu galėtų ateiti pas mus. Nežinau, ar mums reikia 12 komandų. Mūsų šalis maža, šiandien turime kitą metodiką ir pažiūrėsime, kaip mums seksis“, – sakė LKL prezidentas.
R.Milašius pažymėjo, kad didžiulė klaida yra tai, jog NKL vis dar yra po asociacijos „Lietuvos krepšinis“ sparnu. Įdomu tai, kad būtent jis ir yra labiausiai siejamas su asociacijos prezidento posto perėmimu iš Mindaugo Balčiūno.
„Norėčiau pasidžiaugti, kad pastaruoju metu matome kai kurių NKL komandų pastangas bent šiek tiek prisivyti LKL. Džiaugiuosi ir dėl Jurbarko, kuris buvo laimėjęs NKL ir turėjo galimybę patekti į LKL, bet neatitiko ir dabar neatitinka reikalavimų. Matome ir Marijampolės pastangas. Daug metų su Remigijumi važiuojame į Marijampolę kalbėdami, kad reikalinga arena ir Marijampolės klubas būtų reikalingas LKL, o dabar matome, kad pirmi žingsniai yra žengti“, – pridėjo R.Liuimienė.
Ji pridūrė, kad ateinančiame sezone LKL ir vėl grįš prie dvigubų transliacijų šeštadieniais ir sekmadieniais per BTV kanalą, o likęs penktasis turo mačas bus rodomas per „Telia“ platformą.
Keisis ir Karaliaus Mindaugo taurės formatas. Nuo šiol trys tarptautiniuose turnyruose nedalyvaujančios komandos – „Gargždai“, Kėdainių „Nevėžis“ ir „Tauragė“ – žais atrankiniame etape dėl patekimo į KMT ketvirtfinalį, o prie jų prisijungs ir Jurbarko ekipa iš NKL.
„Šiemet turėsime atrankos etapą, o pagrindinė priežastis, kodėl bus žaidžiamas šis etapas, tai trys mūsų komandos, kurios nedalyvauja tarptautinėse varžybose. Vienerios rungtynės per savaitę profesionaliems klubams yra gerokai per mažai, tad tam, kad užtikrintume krūvį, bus vykdomas atrankos etapas. Džiaugiamės, kad „Jurbarko-Kario“ komanda sutiko dalyvauti atrankos etape ir pasitikrinti savo galimybes rungtyniaudama su Lietuvos krepšinio lygos klubais“, – teigė R.Liuimienė.
Atskleista, kad KMT finalo ketvertas 2027 m. vasarį vyks Kaune. Tai – pirmas kartas šiame mieste nuo 2024-ųjų.
Didelis akcentas buvo dedamas taisyklių pokyčiams.
„Nuo šio sezono įvedame greito kamuolio įmetimo modelį. Per pasiruošimą mūsų komandos praktikavosi, bandėsi su teisėjais, kaip tą taisyklę greičiau adaptuoti mūsų varžybose“, – sakė R.Liuimienė.
Plačiau šį ir kitus pokyčius pakomentavo LKL teisėjų departamento vadovas Algimantas Pavilonis.
„Tai naujovė, greito kamuolio įmetimo taisyklė. Ji pasaulyje nėra nauja, Ispanijos ACB lyga jau naudoja, bandyta ir Švedijoje bei Lietuvos regionų ir moksleivių lygose. Ką tai duoda? Pirma, žaidimas pagreitėja. Taisyklėse esmė yra ta, kad jei puolanti komanda savo zonoje padaro pažeidimą, tuomet besiginanti komanda gali greitai griebti kamuolį nepaduodant teisėjui, išsimesti iš užribio ir organizuoti puolimą. Ką tai keičia? Ne tik sutaupoma laiko, bet ir keičiasi žaidimo filosofija – mažesnė trenerio įtaka, treneris nespės pasakyti, kad ginkis čia ar čia. Tas greitis, aišku, sukelia daugiau chaoso, bet žaidimas tampa įdomesnis. Taip pat tai bus pranašumas atletiškoms, greitoms komandoms, nes reikia greitai susiorientuoti, čiupti kamuolį ir lėkti į puolimą“, – aiškino A.Pavilonis.
Ši taisyklė galioja tik pirmas 38 rungtynių minutes. Taip pat bus numatytos sankcijos žaidėjams už kamuolio paėmimą ir vilkinimą, trukdant varžovams greitai išsimesti kamuolį. Be to, šiais atvejais negalios trenerio „iššūkio“ taisyklė, nebus galima paimti ir minutės pertraukėlės.
Tikimasi, kad rungtynės dėl šios taisyklės sutrumpės maždaug 4-5 minutėmis. Tiesa, LKL vadovų teigimu, taisyklė įvesta ne dėl rungtynių transliacijos trumpinimo, bet žaidimo greitinimo.
LKL bus pritaikyti ir FIBA įvesti pakeitimai, kurie galios ir kitose varžybose, kuriose dalyvaus Lietuvos komandos.
„Jie galios visur – ir Eurolygoje, ir mūsų turnyre. Techninė pražanga dabar skirstoma į dvi kategorijas: pirma kategorija susijusi su nekorektišku elgesiu varžovų, teisėjų ar sekretoriato atžvilgiu. Už tai skiriama techninė pražanga, o padarius du tokius pažeidimus, žaidėjas diskvalifikuojamas. Antroji kategorija susijusi su žaidimu, pvz. trukdymas, vilkinimas ir pan., o tokios pražangos neįsiskaičiuoja į dviejų pražangų, už kurias diskvalifikuojama, limitą, – pasakojo A.Pavilonis.
– Reikia užmiršti terminą „nesportinė pražanga“. Dabar bus dvi pražangų rūšys: trukdanti, kai stabdoma greita ataka, ir grubi pražanga, kai šiurkščiai prasižengiama prieš varžovą. Kaip ir techninių pražangų atveju, trukdanti pražanga neįsiskaičiuos į galimą diskvalifikaciją, o grubi – įsiskaičiuos. Taip pat ir gavus antros kategorijos techninę pražangą bei grubią pražangą, žaidėjas bus diskvalifikuojamas.“
R.Liuimienė pristatė ir tris naujus teisėjus, kurie buvo išbandyti pasirengimo laikotarpiu ir gali būti integruoti į LKL teisėjų šeimą sezono metu. Tai – Rytis Vitkus, Lukas Šaulevičius, o taip pat ir pirmąja moterimi teisėja LKL pretenduojanti tapti Milita Stalaučinskaitė.
„Pirmą kartą LKL istorijoje esame pakvietę Militą Stalaučinskaitę, kuri jau keletą metų turi tarptautinės krepšinio federacijos licenciją, yra vertinama tarptautinėse varžybose ir FIBA teisėjų departamento. Mūsų žiniomis, ji yra stipri kandidatė į FIBA juodąją licenciją, tad manome, kad turime suteikti galimybę šiai jaunai, perspektyviai teisėjai dirbant stipriausioje Lietuvos krepšinio lygoje“, – teigė viena LKL vadovių.
Pasiteirauta buvo ir apie pinigus, bet LKL vadovai atvirauti neskubėjo.
„Gyvename mes gerai“, – paklaustas apie LKL biudžetą ir piniginius prizus šyptelėjo R.Milašius, pridūręs, kad LNK televizija, su kuria yra sudarytas transliacijų kontraktas, nėra linkusi atskleisti šių sumų.