„Dariaus nuopelnų pristatyti nereikia. Pastaruosius 10 metų jis dirbo aukščiausiame lygyje, asistavo Jonui Kazlauskui Lietuvos rinktinėje, „Žalgiryje“. Dabar jis dirba su vienu geriausių trenerių Lietuvoje. Pats žaidė, pats treniravo, gerai pažįsta žaidėjus. Tryliktu numeriu žaidė, trylika balsų ir gavo“, – D.Maskoliūno pasirinkimą pristatė Arvydas Sabonis, pats iškėlęs žalgiriečio kandidatūrą Vykdomojo komiteto posėdyje.
A.Sabonis teigė, kad dar nespėjo aptarti rinktinės žaidimo vizijos su Dainiaus Adomaičio įpėdiniu. Bet pats D.Maskoliūnas ją pristatė antradienio popietę.
Tiesiai iš Kauno „Žalgirio“ treniruotės į LKF būstinę atvykęs D.Maskoliūnas atsakė į žurnalistų klausimus.
Kur patekau – žinau. Turbūt gimtadienio proga negaunu tiek sveikinimų, kiek šiandien gavau iš žmonių. Visiems ačiū.
Darbus rinktinėje jam teks pasiderinti su „Žalgiriu“. Bendražygiai Kauno klubo biure jau juokavo, kad dabar rinktinei ekipa gal duos ir daugiau žaidėjų.
D.Maskoliūnas ne kartą juokavo pirmojoje savo kaip Lietuvos rinktinės vyr. trenerio spaudos konferencijoje.
Jis pristatė ir savo naujo trenerių štabo branduolį, nupasakojo įsivaizduojamą žaidimo braižą, kuriame kandidatų sąraše matytų ir Donatą Motiejūną, bei pateikė daug įdomių minčių apie savo požiūrį į nacionalinę komandą.
– Arvydas Sabonis sakė, kad apsispręsti prašėte savaitės. Dėl ko kilo abejonių ir dėl ko abejojote labiausiai?
– Nežinau, kaip atsakyti tiksliai. Mes ten visokių planų buvome prikūrę, bet kai planas neišdegė, tiems svarstymams to laiko daug nebeliko.
Po pokalbio su Saboniu, antrą ar trečią dieną po rungtynių Stambule, daviau atsakymą.
– Ar tuose planuose buvo ir variantas, pagal kurį Jasikevičius treniruotų rinktinę per čempionatus, o jūs – per langus?
– Visokių minčių buvo. Nenoriu dabar į tai plėstis, nes yra kaip yra. Dėlionių buvo truputį daugiau. Bet išėjo, kaip išėjo ir yra kaip yra.
– Ar nebaisu lįsti į tokį gaisrą, kaip Lietuvos rinktinė, kuriai dabar reikės patekti į olimpines žaidynes per atranką?
– Kaip sakė Sireika, eiti ant dar neužkurto laužo (šypsosi.). Nežinau... Kokios gali būti baimės? Kažkiek jaudulio ir nežinomybės yra. Meluočiau sakydamas, kad nėra.
Situacija, kaip puikiai suprantate – dvejopa. Langas, kuriame žaidi dvejas rungtynes be pagrindinių žaidėjų, kurie atstovaus rinktinei atrankoje. Ir turi savaitę-dvi pasiruošimui olimpinei atrankai.
Neeilinė situacija ir kažką perteikti, pavyzdžiui, sistemą, norus, nėra laiko.
Kažkoks nerimas ir jaudulys yra – tikrai neslėpsiu. Bet bandysime daryti viską, kas įmanoma geriausia. Turime daug gerų žaidėjų ir sieksime užsibrėžto tikslo.
– Ar nebuvo noro susitarti ilgesniam laikotarpiui, nei tik iki olimpinių žaidynių pabaigos?
– Jei atvirai, dabar nežinau, kokiam laikotarpiui sutarėme.
Turbūt nebuvo (šypsosi.).
Patikslinsiu – kalbėjome apie dabartinę situaciją ir tai, kas dabar svarbiausia Lietuvos krepšiniui ir rinktinei: gerai sudalyvauti atrankoje ir patekti į olimpines. Apie kažką daugiau nekalbėjome.
– Kaip derinsite darbus su „Žalgiriu“?
– Viskas buvo apkalbėta iš anksčiau. Jokių problemų „Žalgiris“ tikrai nesudarys. Vyr. trenerio labai prašiau, sakė, išleis – viskas gerai (šypsosi.).
– Ar jau turite suformavęs trenerių štabą?
– Vieną žmogų tikrai turiu. Ir, galvoju, kitą jau irgi turiu. Jau gavau raštišką patvirtinimą žinute. Sakykim, turiu.
Jokių paslapčių – tai Tomas Masiulis ir Benas Matkevičius.
– Ar nėra nerimo, kad pastaruosius penkerius metus dirbate asistentu, o ne vyr. treneriu? Ar tai gali tapti kliūtimi?
– Rezultatas parodys. Neslėpsiu – paskutinius ketverius metus sėdžiu labai komfortabilioje vietoje ir komfortabilioje situacijoje, dirbdamas superiniame klube ir su vienu geriausių trenerių Europoje.
Čia gal net man pasitikrinimas paties savęs, kaip per tuos metus paaugau ir patobulėjau. Nes tikiuosi, kad paaugau.
Pamatysime dirbdami. Faktas, kad gali kilti klausimų. Bet, manau, esu pasiruošęs. Dėl to ir priėmiau šį iššūkį.
– Su kuo tarėtės priimdamas šį pasiūlymą?
– Taip, kalbėjau ir su artimaisiais, ir su žmonėmis, kurie man padarė ir daro didžiausią įtaką man kaip treneriui.
Aš su jais visais kalbėjausi ir iš visų gavau tik postūmį į priekį. Visi mane labai palaikė ir aš tuo labai džiaugiuosi. Tai man davė pasitikėjimo.
– Kiek prie apsisprendimo prisidėjo tai, kad turite darbo patirties rinktinėje?
– Kažkiek gal ir taip. Manęs visai nebaugino rinktinės situacija. Puikiai visi žinote – rinktinėje visada kosminė atmosfera ir superiniai žmonės. Sąlygos rinktinėje sukuriamos kaip įmanoma geriausios. Tas man ir pažįstama, ir žinau, kad tą patį rasiu atėjęs ir dabar.
Vienintelis klausimas kilo dėl absoliutaus laiko neturėjimo ir minimalios galimybės pasiruošti ir perteikti žaidėjams savo filosofiją.
Laukia toks žiauriai svarbus iššūkis.
– Kokia jūsų pozicija dėl Donato Motiejūno žaidimo rinktinėje?
– Galima tikėtis jį pamatyti tarp kandidatų.
– Gal tame sąraše būtų ir daugiau naujų žaidėjų?
– Tikrai dar apie tai negalvojau. Netiesa, kad visai negalvojau, bet kažkiek truputį perbėgau mintimis. Tačiau sėdėti ir dėlioti sąrašą... Langui iš viso nežinau, ką dėlioti.
To dar nebuvo ir viskam ateis laikas. Vienas asistentų, jei jis sutiks ir patvirtins, manau, padės šiuo klausimu.
– Ką taisytumėte rinktinės žaidime?
– Taip, rinktinės rezultatai netenkino, bet pats rinktinės žaidimas, ką ir minėjau čempionato metu, jis tikrai nebuvo blogas.
Žaidimas momentais žiūrėjosi ir net labai gražiai. Pralaimėtos dvejos rungtynės komandoms, kurios pateko į pusfinalį. Viskas galėjo pasisukti labai greitai ir vienu metimu visai į kitą pusę.
Sakau atvirai – rinktinės žaidimas neatrodė blogai. Faktas, kad visada yra taisytinų dalykų, pakeitus bet kokį trenerį. Vis tiek, norisi įnešti kažką savo ir tai prieštaraus tam, kas buvo prieš tai. Bet žaidimas nebuvo blogas.
Mes turime daug gerų žaidėjų, gerą rinktinę. Reikia kažkaip bandyti išgauti iš jų daugiau ir tą stengsimės daryti.
– Europos čempionate treneriams teko spręsti uždavinį, kaip efektyviausiai išnaudoti Valančiūną su Saboniu baudos aikštelėje. Ar jie gali žaisti kartu?
– Jei atvirai, šiai dienai, galvoju, kad ne. Bet čia šiai dienai (šypsosi.).
– Anksčiau „Žalgiris“ sunkiai išleisdavo žaidėjus per langus. Ar situacija gali keistis jums tapus treneriu?
– Nežinau, kaip atsakyti teisingai – tikrai niekada nebuvo taip, kad „Žalgiris“ būtų nusistatęs neleisti žaidėjų į rinktinę dėl kažko. Sykį išleidome Ulanovą, nors prašė dviejų, bet Grigonis tada buvo naujas žaidėjas sistemoje. Jam, kaip jaunam žaidėjui, buvo būtina pereiti visą pasiruošimą.
Niekada vyr. treneris, štabas ar klubas nedarė nieko prieš, kad pakenktų rinktinei ir kažko neleistų. Bet, sąžiningai, jei žaidžiamas langas, kuris neturi daug reikšmės tolimesniam rinktinės pasirodymui... Matant, kad mums reikia tų žaidėjų, tai tik dėl to.
Jau juokaudami klube diskutavome, kad gal dabar ir duos (šypsosi.).
Čia viskas priklauso nuo situacijos. Mano situacijoje, aš labai norėčiau, kad rinktinėje būtų kuo daugiau žalgiriečių. Nėra, ko slėpti – sistema, pagal kurią bandysime žaisti, bus „Žalgirio“ sistema. Pagal tai, kaip dabar žaidžiame puolime ir gynyboje.
Turėti kuo daugiau žalgiriečių, kurie ją žino, būtų nuostabu.
– Ne vienas treneris prieš jus yra sakęs, kad tai karščiausia kėdė. Ar jau suprantate, ant ko sėdite?
– Man gal taip pasisekė, kad aš jau ne kartą pataikiau ant tų karštų kėdžių. Visaip su jomis baigėsi (šypsosi.).
Išėjo specifinė situacija. Kur patekau – žinau. Turbūt gimtadienio proga negaunu tiek sveikinimų, kiek šiandien gavau iš žmonių. Visiems ačiū.
Suprantu atsakomybę, suprantu, kas manęs laukia ir stengsimės padaryti viską, kad viskas būtų gerai.
| Metai | Klubas | Pareigos |
|---|---|---|
| 2007-2009 m. | Kauno „Žalgiris“ | Asistentas |
| 2009-2010 m. | Kauno „Žalgiris“ | Vyr. treneris |
| 2010 m. | Kauno „Baltai“ | Vyr. treneris |
| 2010-2011 m. | Vilniaus „Lietuvos rytas“ | Asistentas |
| 2011 m. | Vilniaus „Lietuvos rytas“ | Vyr. treneris |
| 2011-2012 m. | Vilniaus „Lietuvos rytas“ | Asistentas |
| 2012-2013 m. | Vilniaus „Lietuvos rytas“ | Vyr. treneris |
| 2013-2015 m. | Sopoto „Trefl“ | Vyr. treneris |
| 2015 m. – dabar | Kauno „Žalgiris“ | Asistentas |
