„Visų pirma, žaidėme su tikrai labai stipria komanda. Kaip ir sakiau rūbinėje, pirmoje rungtynių pusėje mentalinės klaidos mums labai skaudžiai kainavo, – po rungtynių kalbėjo lietuvių vyr. treneris Vilius Stanišauskas. – Nesusikalbėjome kažkur, neprisiminėme, kur su ta žaidėja turime gintis, ar per apačią, ar per viršų. Buvo koncentracijos klaidų, gal dėl to, kad rytas. Bet turėjome neblogas rungtynes, prieš stiprią komandą, tad jokių priekaištų žaidėjoms neturiu. Jos atidavė ką galėjo ir tikrai išgyveno.“
Mačo svarba buvo milžiniška – pergalės atveju lietuvės būtų atsidūrusios labai arti bilieto į pasaulio čempionato atranką, tačiau dabar jau viskas ne tik mūsų pačių rankose. Mūsiškėms ne tik reikia laimėti paskutinį Europos čempionato mačą, bet ir šiandien sulaukti turkių pralaimėjimo prieš vokietes. Kitus atveju durys į PČ užsivers.
„Bandysime, žiūrėsime, turime minimalų šansą. Jį gausime ir turime kažkaip sekmadienį pasinaudoti“, – sakė V.Stanišauskas.
– Pagrindinė įžaidėja Brigita Sinickaitė greitai prisirinko pražangų. Kiek tai išmušė komandą?
– Aišku, kad išmušė. Ir Brigita kažkiek išsimušė tas pražangas susirinkusi. Dar kelios klaidos ir tu nueini į kažkokį emocinį dugną. Tiek Dalia, tiek Brigita čia kaupia neįtikėtiną patirtį, kurios reikės ateityje, tiek rinktinėje, tiek klubuose. Jos tiesiog turi pasiimti kiekvieną minutę aikštelėje ir naudoti tą ateityje.
– Po nesėkmingo starto pasivijote varžoves, bet pritrūko pabaigoje. Kas tuomet nutiko?
– Kažkur koncentracijos klaida gynyboje, kur turėjome keistis – nesusikeitėme. Atrodo, vargsti, vargsti, gauni laisvą metimą. Tokios smulkmenos. Taip nutinka. Su dideliu nuovargiu žaidžiame, su mažesne rotacija. Taip ir išeina.
– Didelis klaidų kiekis. Kaip galite taip paaiškinti?
– Kažkiek žaidėjų nepatyrimas, nes daugumai tai yra pirmas čempionatas. Nuovargis taip pat susideda, bet turime pasiimti gerų dalykų iš tokių rungtynių ir visi kartu augti.
– Prakalbote apie nuovargį. Kiek pavargusi komanda tiek fiziškai, tiek emociškai?
– Mes sportuojame nuo gegužės 12 dienos. Automatiškai tos mintys lenda, kad kažkur jau pabaiga, atostogos. Pasakiau, kad su užrašu Lietuva mes turime ateiti ir kovoti. Pasižiūrėsime, koks rezultatas bus.
– Dabar lauksite vokiečių malonės?
– Bandysime, žiūrėsime, turime minimalų šansą. Jį gausime ir turime kažkaip sekmadienį pasinaudoti.
– Vėl praleidote virš 80 taškų. Ar tai lemia klaidų gausa?
– Išsianalizavome, pasiruošėme, bet kartais taip būna. Kartais taip būna, norime eiti per apačią ir tuos metimus prisiimame sau. Esame visi kartu.
– Kiek jus, kaip trenerį, grūdina tokios pamokos?
– Grūdina. Aš laikau save jaunu treneriu ir patirties semiame kibirais iš šito čempionato visi.
