„Iš esmės įgyvendinome tikslą, patekdami į atkrintamąsias, tačiau liks kartėlis dėl neįgyvendinto ekstra dalyko. Tai buvo rungtynės, kurias tikrai galėjome laimėti, ypač po sėkmingo pirmojo kėlinio – pradėjome puikiai, kontroliavome žaidimą... Tikrai labai gaila, kad tas galas taip nepasisekė – viena ataka ne į mūsų pusę“, – po mačo kalbėjo K.Žemaitis.
Po mačo kilo labai daug diskusijų dėl dviejų epizodų, kurie galėjo nulemti rungtynių baigtį. Pirmajame Tre'Shawnas Thurmanas metė tritaškį su pagrindinio laiko sirena prie lygaus rezultato ir varžovas lietė puolėjo ranką, tačiau pražanga nebuvo užfiksuota. Antrajame – Anthony Cowanas veržėsi po krepšiu ir bandė išlyginti rezultatą, tačiau kamuolys buvo išmuštas.
Tiek treneris Alessandro Magro, tiek prezidentas Rimantas Kaukėnas galvojo, kad šiose situacijose turėjo būti užfiksuotos pražangos.
Visgi K.Žemaitis išvadų daryti neskubėjo.
„Iš savo pozicijos prieš Thurmaną tikrai nemačiau, todėl negaliu vertinti. Dabar, kai grįžome į rūbinę, kažkas iš vaikinų sakė, kad buvo pražanga ir lietė ranką, bet kadangi pats to nemačiau, nenoriu komentuoti šio epizodo. Kalbant apie paskutinę Cowano ataką – planas buvo, kad mane ginantis Sasu Salinas susikeistų su Cowano gynėju, kad jis galėtų atakuoti. Iš esmės tas ir pavyko – likus šešioms sekundėms buvo tas išsikeitimas, pakankamai laiko. Cowanas priėmė gerą sprendimą veržtis, tačiau varžovai susispaudė, jis prarado kamuolį, ir tiesiog nepasisekė“, – sakė K.Žemaitis.
– Trečiame kėlinyje atrodė, kad turėjote galimybę perlaužti rungtynes ir nutolti. Kodėl to nepavyko pasiekti?
– Sakyčiau, ketvirtą kėlinį pradėjome prastokai. Pirmiausia – mano pražanga prieš Zavierą Simpsoną, kai jis metė tritaškį, po to – mano klaida, po kurios varžovai nubėgo ir pelnė du taškus. Tai jau penki pigūs taškai. Iš to prarandame pasitikėjimą, ritmą kaip komanda, o varžovai pajaučia žaidimą. Iš tokių mažų detalių viskas ir susideda. Gale atsilikinėjome šešiais taškais, šauniai sugrįžome ir turėjome galimybę išplėšti pergalę ketvirtame kėlinyje.
– Kokia buvo pirmoji trenerio žinutė rūbinėje po rungtynių?
– Tai treneris tikrai padėkojo už Europos sezoną. Turėjome tų gerų atkarpų, išėjome iš sudėtingos grupės užimdami ketvirtą vietą ir užsitikrinome namų pranašumą. Taip pat turėjome papildomas rungtynes namuose, kur galėjo susirinkti daug žiūrovų. Treneris pabrėžė, kad dar liko vienas tikslas – tikriausiai pats svarbiausias. Jis sakė, jog siekiame sezoną užbaigti birželio pabaigoje ir, tikimės pagaliau iškovoti medalius.
– Nepavyko pasiekti norimų rezultatų KMT, suklupote ir Europos taurės atkrintamosiose. Kiek jaučiate apmaudo dėl susiklosčiusios situacijos?
– Aišku, didžiausias apmaudas tikriausiai kyla dėl KMT. Būkime sąžiningi – tai buvo realiausia galimybė iškovoti titulą ar bent jau medalį, nes viskas sprendžiasi per vienerias rungtynes. Kalbant apie Europos taurę, atsižvelgiant į mūsų žaidimą ir patirtas traumas, išvyka į Valensiją kitą savaitę būtų buvusi itin sudėtinga. Žinoma, tai būtų buvęs mačas prieš stiprią komandą, kuriame galėtume save išbandyti. Galiausiai, tikslų iki galo neįgyvendinome, tačiau dar liko LKL, ir dabar visa koncentracija turi būti nukreipta būtent ten.
– Krepšinio bendruomenė kalba, kad neretai komandai LKL stinga motyvacijos. Likus tik LKL kovoms, dabar būsite maksimaliai nusiteikę?
– Apie motyvaciją net nėra kalbos – nesame apsikrovę pergalėmis, medaliais ar trofėjais, todėl motyvacijos tikrai netrūksta. Ir tikrai galiu pasakyti tą patį apie legionierius. Kai pernai žaidėme, visi buvome visiškai motyvuoti, galbūt traumos pakišo koją, tačiau pusfinalyje prieš „Rytą“ visi buvo užsivedę. Dabar turime išsigydyti traumas, laukia rungtynės vieną kartą per savaitę, daugiau poilsio. Tikslas – išlaikyti trečiąją poziciją turnyrinėje lentelėje.
