T.Pačėsas buvo vienas pirmųjų, kuris viešai pareiškė, kad neabejoja dėl A.Gudaičio žaidimo Lietuvos krepšinio rinktinėje. Ir panašu, kad šie specialisto žodžiai išsipildys jau artėjančiame Europos čempionate.
Tačiau jis neigiamai įvertino krepšininko viešus komentarus apie norą palikti esamą klubą.
T.Pačėsas pritarė dabartinių komandos vadovų nusistatymui, kad A.Gudaitis yra neparduodamas ir yra labai reikalingas sostinės ekipai
T.Pačėso interviu 24sek apie „Lietuvos ryto“ permainas ir D.Motiejūno pasirinkimą.
– Tomai, dar visai neseniai buvote svarbi „Lietuvos ryto“ komandos dalis. Todėl smalsu sužinoti, kaip vertinate vykstančius pokyčius šioje ekipoje? Ar esate tikras, kad dabar reikalai Vilniaus klube vyks geriau nei buvo?
– Aš į šiuos pokyčius reaguoju su didele refleksija. Manau, kad garantijų niekas niekam negali duoti. O iš to, kas dabar vyksta klube, kyla prieštaringų jutimų. Kas priima sprendimus, už ką kas atsakingas. Yra dar tokio pareigybių nepasidalijimo ir nesusigulėjimo. Manau, kad dar nėra išsiaiškinta, kas ten svarbiausias žmogus. Ar tai yra kolektyviniai sprendimai? Ar yra vienas žmogus, kuris priima tuos sprendimus? Tai sunku dabar pasakyti žvelgiant iš šalies.
Treneris pats turi rinktis komandą. Trenerio nuomonė renkant žaidėjus turi būti esminė, nes nuo to priklauso viso klubo darbas. Kaip bešoktų šokėjos ir koks bebūtų komandos autobusas, jeigu komanda pralaimi, vadinasi, visas klubas dirba blogai. Nuo to, kas vyks aikštelėje, ir priklauso viso klubo įvertinimas. Tie dalykai yra neatsiejami.
– Bet panašu, kad įsigyjant naujus žaidėjus Rimas Kurtinaitis ir priima sprendimus. Galima suprasti, kad jis tai daro padedamas Lino Kleizos.
– Jeigu taip yra – tada gerai. Mano galva, ir vieno R.Kurtinaičio ten pakanka. Gal dabar Rimas labiau padeda Linui Kleizai. Taip, įsivaizduoju, turėtų būti. Nes vis tiek jis treneris, kuris, kad ir su nedidele pertrauka, bet dirba aukščiausiame lygyje. Bet jeigu jie padeda vienas kitam, tai - valio. Reikia džiaugtis, kad turės tokią komandą, kokios nori.
– Kaip vertinate jau įvykusius pasikeitimus sudėtyje? Nors dar ir trūksta kelių krepšininkų, bet iš esmės yra nemažai žaidėjų, kurie jau aišku, kad rungtyniaus kitą sezoną. Kurie jums patinka, o kurie gal kelia dvejonių?
– Sunku kalbėti. Dabar ant popieriaus atroso, kad ši komanda dažnai bandys atakuoti iš toli. Ir Traviso Petersono įsigijimas tai įrodo. Teko mums prieš jį žaisti, kai kovojome su Jeruzalės klubu.
Aš turiu savo nuomonę: jis yra tritaškių mėtytojas, bet ar jis bus naudingas komandai visomis prasmėmis, iš kurių irgi susideda krepšinis, sunku pasakyti. Tą patį galima pasakyti apie Jimmy Baroną, Beną Madgeną. Bet aš pabrėžiu, kad tai yra mano subjektyvi nuomonė.
– Bet ji yra įdomi, nes esate šios srities specialistas ir paprastiems žmonėms įdomu žinoti, ką kalba geriau šiuos reikalus išmanantys žmonės.
– Aš manau, kad yra įsigyti trys krepšininkai į vieną poziciją. Atakuojančio gynėjo poziciją su tam tikrais momentais rungtynėse, kai jie gali pavaduoti įžaidėją. Visų jų patirtis, tiek J.Barono, tiek B.Madgeno ir Marco Carterio yra daugiau atakuoti, o ne organizuoti. Ir aš žiūriu skeptiškai į tokių pačių krepšininkų pirkimą į tą pačią poziciją.
Nes manau, kad galima ieškoti alternatyvų, kad būtų įvairesni pasikeitimai. Reaguoti ir į savo komandos, ir į varžovų komandos veiksmus. Aišku, Rimas pats buvęs atakuojantis gynėjas. Jam patinka tie žaidėjai, kurie sprendžia, prisiima atsakomybę. Nežinau, ar čia vien jo sprendimai, bet aš būčiau daręs kitaip. Bet gal tie sprendimai pasiteisins.
– Ar palaikote ryšį su esamais komandos vadovais?
– Taip, aš bendrauju ir su Rimu Kurtinaičiu, ir su Dariumi Gudeliu. Kiek žinau, jis buvo vienas iniciatorių mane pasikviesti į komandą. Kartu iškovojome pirmą taurę Karaliaus Mindaugo varžybose. Ir jis prie to irgi labai prisidėjo. Todėl Darius nėra man svetimas. Aišku, aš nesigilinu į kažkokias klubo paslaptis ar pirkinius, bet apie bendrą vaizdą užtektinai pabendraujame.
– Tai ar gerėja tas bendras vaizdas? Ar pasikeitė situacija į geresnę pusę, kai dabar yra keli savininkai, o ne vienas? Kaip vertinate situaciją, kad klubas per parą pardavė du tūkstančius abonementų?
– Kai dalini už dyką, tai juos ir išperka (šypsosi). Labdaros neskaitau pardavimu, nes jeigu rungtynės išeina vienas euras, ar net mažiau, gali ir dešimt tūkstančių bilietų išdalinti, bet jeigu tu žaisi prastai, tai vis tiek niekas nevaikščios. Ir tokiu atveju dar labiau nebus gaila išmesti abonementą į šiukšlių dėžę. Manau, kad klubas bando iššaudyti pagrindinius šovinius, norėdamas atkreipti į save dėmesį, bet ar tai veiksminga – sunku pasakyti.
O savininkų dabar yra daug. Aš vadovaujuosi principu, kad daug ne visada reiškia gerai. Manau, kad tai liečia ir savininkus, ir trenerius, ir žaidėjus. Dabar gali būti daug sunkiau susitarti. Įdomi situacija ir su Antanu Guoga. Turėjo jis savo dalis. Vėliau perleido. Remia, paskui pasirodo, kad skolina klubui. Sunku susigaudyti visoje situacijoje. Nors buvo deklaracijos, kad lyg ir viskas aišku turėtų būti. Juk buvo sakoma, kad dabar bus švaru, tvarkinga, skaidru, aišku visiems. Bet skaidrumo kol kas nematau. Bet gal jis atsiras. Bet sakau, svarbiausia yra, kaip komanda žais.
Buvo daug kalbama, kad reikia pinigų, daug pinigų norint konkuruoti su „Žalgiriu“. Bet tų pačių pinigų reikėjo ir kai savininkas buvo Gedvydas Vainauskas. Ar jam jų nereikėjo? Ar išeina, kad G.Vainauskas turi laimėti be pinigų?
Aš įmesčiau akmenėlį ir į savivaldybės daržą. Nes norint lygiuotis į Kauną, reikia lygiuotis ir į Kauno savivaldybės skiriamas lėšas. Vilniaus biudžetas beveik du kartus didesnis nei Kauno, o pinigai klubui yra kelis kartus mažesni.
Taip kad pastatyti ir kalti prie kryžiaus žmogų, kuris be pinigų bando padaryti komandą, irgi šiek tiek nesąžininga. Pažiūrėsime, ką nauji savininkai padarys. Jau sakiau viename interviu, kad susirinko visi milijonieriai. Antanas Muraška, Jordanas Kenstavičius, A.Guoga, L.Kleiza ir savivaldybė. Vieni milijonieriai. Dabar reikia tik papilti tą kibiriuką ir viskas išsispręs (šypsosi).
– Daug diskusijų sukėlė Artūro Gudaičio pareiškimas, kad jis nori palikti „Lietuvos ryto“ komandą, nes nesijaučia laimingas. Kaip vertinate tokį gana skandalingą reikalą?
– Iš tikrųjų tai aš norėčiau palinkėti Artūrui, kad jis dirbtų savo darbą, o visus kitus dalykus paliktų tiems žmonėms, kurie tai organizuoja. Tas laimės indeksas yra sunkiai nustatomas. Kodėl jis nori palikti komandą, reiktų klausti jo. Aš, pavyzdžiui, juo buvau labai patenkintas. Man su juo buvo smagu dirbti. Aš matau Artūrą, kaip vieną iš pagrindinių komandos žmonių. Mes ir anksčiau taip galvojome.
Daugelio vadybininkų trūkumas yra tas, kad jie bando sulipdyti komandą ant popieriaus, bet jie nepagalvoja, kaip tie žmonės jausis tarpusavyje bendradarbiaudami.
Artūras, kaip ir daugelis kitų žaidėjų, geriau jaučiasi, kai nėra vidinės konkurencijos. Tada gali labiau pasitikėti savimi, nes jis dar yra jaunas. Ir tokiems žmonėms reikia padėti. Kai į tai yra atsižvelgiama – pasiekiamas daug geresnis rezultatas.
Ar dabar taip yra „Lietuvos ryte“, sunku pasakyti. Aišku, viską parodys laikas. O Artūras visų pirma turi jausti trenerio ir komandos pasitikėjimą. Tada jis sužydi visomis ryškiomis spalvomis.
– Bet ar jums neatrodo keisti tokie komentarai, kai Linas Kleiza sako, kad Artūrui numatytas labai svarbus vaidmuo, o treneris R.Kurtinaitis sako, kad jam labai patinka stebėti, kaip Artūras kyla nuo suolo. Tarsi galima suprasti, kad A.Gudaitis vietos starto penkete neturės, nors sakoma, kad yra pagrindinis žaidėjas.
– Neatrodo keistai. Ir Artūrui norėčiau patarti į tokius dalykus nekreipti dėmesio. Užsiauginti storesnę odą. Nes jeigu tas, kuris kyla nuo suolo žaidžia 30 minučių, o tas, kuris išeina į startą, žaidžia 10–15 minučių, manau, viskas tuo ir pasakyta. Manau, kad tas laikas viską ir nusako, kuris yra pagrindinis, kuris atsarginis.
Tam ir yra treneris, kuris modeliuoja žaidimą. Nereikia sureikšminti startinio penketo ir kilimo nuo suolo. Minutės, praleistos aikštėje, nusako tavo svarbą ir kaip tavimi tiki treneris.
– Jeigu vadovautumėt komandai, parduotumėt A.Gudaitį už išpirką ar ne?
– Aš, manau, kad ne. Jeigu aš vadovaučiau komandai, manau, kad nebūtų netgi šitos temos. Nes manau, kad mums neblogai sekėsi.
– Buvote vienas pirmųjų, kuris viešai neabejojo A.Gudaičio patekimu į rinktinę. Ir kad tai jis pasieks savo žaidimu. Esat tikras, kad jis žais Europos čempionate?
– Manau taip. Ir aš laikau kumščius. Tikiu, kad jis pateks ne dėl to, kad kas nors neatvažiavo. Jis pateks dėl savo žaidimo. Jis – rinktinės lygio žaidėjas. Ir aš didžiavausi, kad mums dirbant drauge jis buvo vienas naudingiausių žaidėjų Europos taurėje. Tai rodo, kad jis yra vienas geriausių krepšininkų Europoje ir tai manęs nė kiek nenustebino.
Nes aš tai mačiau ir treniruotėse. Matydamas jo atsidavimą. Manau, kad jis yra geras krepšininkas ir bus dar geresnis. Be to, mane žavi jo žmogiškos savybės. Artūro fiziniai duomenys leidžia tikėtis, kad jis bus labai aukšto lygio žaidėjas.
– Buvote ne tik Artūro treneris, bet ir Donato Motiejūno. Neabejoju, kad sekate jo situaciją. Todėl norisi paklausti, ką jam patartumėt pasirinkti – NBA, Europą ar Kiniją?
– NBA, bet ne už minimumą (juokiasi).
– O jeigu NBA yra tik minimumas. Tuomet Europa?
– Ne. Reikia važiuoti, kur moka. Manau, kad niekas nepermuš Kinijos pinigų. Jis parodė, kad gali žaisti. Pažaidė ir NBA, ir Europoje. Aišku, būtų smagu matyti jį žaidžiantį Lietuvos komandoje, bet, manau, tai padaryti jis dar spės. Kai bus veteranas. Manau, šiuo momentu reikia žiūrėti savęs. Tiek sportinio, tiek finansinio intereso. Nes laikas, kada tu tai gali išnaudoti, yra labai trumpas ir greitai prabėga.
– Vadinasi, nebūtumėt vienas iš tų nusivylusių D.Motiejūno sprendimu pasirinkti Kiniją...
– Baikit. Turiu ryšį ir su Maciejumi Lampe, jis irgi žaidžia Kinijoje. Ten žaidžia toks skaičius NBA žaidėjų ir žvaigždžių ir gauna tokius pinigus. Ten labai komfortiška situacija. Pinigai dideli, sezonas trumpas.
Vėliau tu dar gali įsipaišyti į dar kokią nors lygą. Jie ten yra matomi ir sekami. Dažnai vėl grįžta į NBA. Populiarumas Kinijos lygos yra milžiniškas. Nemanau, kad rinkodaros prasme tai būtų praradimas. Tai geras sportinis ir finansinis suderinamumas.
– Kokį įspūdį palieka Lietuvos krepšinio rinktinė - ar galime tikėtis aukso su tokia komanda?
– Išskyrus Paulių Jankūną susirinko visi geriausi, kas gali žaisti. Tai ir tos viltys turbūt yra didžiausios. Dar ir sėkmė pradėjo šypsotis, va Danilo Gallinari nusilaužė pirštą (šypsosi). Viskas klostosi kaip ir neblogai (juokiasi). Tai norisi palinkėti sėkmės, kad ji per anksti nesibaigtų, ir pirmyn.
