Nors Lietuvos rinktinė savo pasirengimą pradėjo dar liepos 14-ąją, pagal NBA taisykles Jonas prie rinktinės galėjo prisijungti tik nuo rugpjūčio 1-osios.
Prieš mačą Rimas Kurtinaitis dvejojo, ar sekmadienį mes į aikštelę savo žvaigždę, kuris dar nėra optimalios sportinės formos, tačiau tai įvyko. Likus 5 minutėms ir 46 sekundėms iki pirmojo kėlinio pabaigoje JV pakeitė Mareką Blaževičių, sukeldamas didžiulius aplodismentus.
„Labai geras jausmas, – po mačo apie sugrįžimą į rinktinę sakė Jonas. – Visąlaik jaučiu pagarbą žaisdamas už Lietuvą, jaučiu malonumą. Ir dar pergalė šiandien. Gera nuotaika.“
Pirmasis metimas Dirko Nowitzki stiliumi buvo netikslus, tačiau netrukus Jonas atsidarė fizišku puskabliu prieš Gogą Bitadzę.
Ir abejingų J.Valančiūno pasirodymas „Žalgirio“ arenoje nepaliko. Centras vieną kartą galingai įdėjo iš viršaus, buvo dominuojanti jėga po krepšiu bei mačą užbaigė su 11 taškų ir 6 atkovotais kamuoliais ir per 14 minučių.
Po mačo JV buvo paklaustas, kaip galėtų įvertinti savo pirmąjį blyną pasirengime.
„Vėl gi... Mes šlifuojame. Tai yra pasiruošimas, kažkokių detalių taisymas, dirbimas ties kažkuo. Čia jau treneriui klausimas, ką jis matė, ką reikia pakeisti, ką gerai darėme. Jaučiausi... Mano pirma savaitė žaidžiant penki prieš penkis. Reikia truputį laiko. Viskas neatsitiks per naktį“, – teigė J.Valančiūnas.
– Treneris minėjo, kad tau sunku įsijungti prisijungus vėliau. Ar dabar tikslas pasivyti rinktinę?
– Pasivyti? (šypsosi) Gerai. Bandysiu pasivyti tada.
– Kokį įspūdį palieka rinktinės žaidimas?
– Turime talento, turime parako. Visi nori, visi dirba, visi daro viską, kad būtų rezultatas, visi susižaidę. Šiek tiek dar trūksta, bet manau, kad žaidžiame neblogą krepšinį, reikia jį išlaikyti, pataisyti kelias detales. Bet kovingumas yra ir tas svarbiausia. Noras, kovingumas, o toliau viskas pataisome.
– Praleidžiate po labai mažai taškų. Ar tai gali būti jūsų vizitinė kortelė Europos čempionate?
– Akcentuojame gynybą, akcentuojame kibią gynybą, spaudimą. Tai apsunkina puolimą varžovui. Turime tai išlaikyti, pagerinti. Bus dar labai daug stiprių varžovų, kurie labai agresyvūs puolime. Mes turime tai išlaikyti.
– Kiek per dvejus metus paaugo tavo pikenrolo partneris Rokas Jokubaitis?
– Rokis... (šypsosi). Ne... Rokis gerai, bręsta, auga, demonstruoja gerą krepšinį, tobulėja, nestovi vietoje, dirba. Nežinau, ką dar galiu pasakyti. Tikiuosi, kad čempionatas bus toks, koks buvo jo sezonas.
– Kiek ramiau, kai jau žinai savo klubinio krepšinio situaciją?
– Ramus. Mano metuose ramybė reikalinga (šypsosi). Ramiai dirbau, ruošiausi čempionatui ir viskas. Dabar tikslai yra Europos čempionatas. Noriu nuvažiuoti geriausios formos ir sužaisti kiek galima geriau.
– Ar galėtum palyginti Kazio Maksvyčio ir Rimo Kurtinaičio rinktines?
– Kiekvienas turi savo braižą. Nenoriu lyginti, nenoriu analizuoti. Kiekvienas treneris yra skirtingas ir tiek.
– Trys pergalės užtikrintos. Kiek svarbu neužmigti ant to?
– Labai svarbu. Tai yra draugiškos rungtynės, pasiruošimas. Tai nieko nereiškia. Galime visas pralaimėti ir čempionate visas laimėti. Dabar žiūrime į žaidimą, o ta pergalė – smagu tik tai.
– „Jonas – čempionas“, – praeidamas sako R.Kurtinaitis.
– Rimas taip pat (šypsosi).
– R.Kurtinaitis ką tik pavadino čempionu. Kartu 2010 m. laimėjote LKL. Kiek vėl smagu su šiuo treneriu dirbti?
– Jaučiu didžiulę pagarbą treneriui. Mano žingsniai krepšinyje prasidėjo jam būnant vyr. treneriu „Lietuvos ryte“. Smagu grįžti. Tokia ir romantika.
– Lietuvos merginų U20 rinktinė įvykdė istorinį žygį Europos čempionate. Kiek smagu dėl to?
– Kiekvienas medalis, kiekviena pergalė Lietuvos – smagu. Dabar turime tokį šansą... Ir vyrukus apdovanojo... Gražu žiūrėti, kad lipame į viršų ir kuo daugiau pergalių.
