„Labai gera pradžia. Vėliau truputį prisižaidėme, – po mačo sakė „Ryto“ talentas Ąžuolas Tubelis. – Ne tiek, kiek buvo pozicinė gynyba buvo mūsų bloga, kiek klaidos, neradome tų puolimo taikinių, kuriuos akcentavome. Jie po mūsų klaidų labai bėgo. Tiek Miniotas greitose atakose, tiek visa komanda.
Neprotingai žaidėme. Ignas įnešė žiežirbų su savo išvarymu, pakėlė tiek fanus, tiek mus pačius. Susitvarkėme. Manau, kad R.J.Cole'as sustatė viską į vietas. Tiek Radzo, tiek kiti buvo visur. Sužibėjo tiek puolime, tiek gynyboje. Visa komanda gynyboje buvo visur.“
Išskirtinė šventė šiandien buvo ne tik G.Žibėnui, bet ir Ąžuolui. 22-ejų lietuvis, sportuodamas su Lietuvos rinktine, vasario viduryje patyrė kelio traumą ir buvo priverstas gultis ant operacinio stalo.
Tai buvo labai skaudus smūgis ne tik Ą.Tubeliui, bet ir „Rytui“. Prieš pat lemiamas FIBA Čempionų lygos kovas vilniečiai neteko pagrindinio krepšininko, o be jo likę juodai baltai raudoni nesugebėjo perlipti „Top 16“ barjero ir sezonas Europoje baigėsi nusivylimu.
Tačiau mačas prieš „Wolves“ Ąžuolui buvo pirmasis namuose po dviejų mėnesių pertraukos. Į rikiuotę savų žiūrovų akivaizdoje sugrįžęs talentas jau pirmajame kėlinyje buvo mestas į starto penketą ir priminė apie save. 22-ejų lietuvis greitajame puolime galingai viena ranka sukišo kamuolį į krepšį, pakeldamas ant kojų „Twinsbet“ areną.
„Manau, kad esu visiškai sugrįžęs. Dabar tik nesakykite: „O, čia nesužaidė savo rungtynių.“ Labai gerai jaučiuosi. Šeši taškai, komanda laimėjo. „Vilkai“ uždarė mane ir panašiai. Galite taip parašyti, – po mačo šmaikštavo Ąžuolas, kuris per 21 minutę surinko 6 taškus. – Sportuoju visa jėga, treneris į startinį penketą išleido, pasitikėjo, neblogai pradėjau. Aišku, vėliau pora gynybinių klaidų. Jaučiuosi pats visiškai sugrįžęs, bet pasiilgau to žaidybinio laiko. Iki tos formos reikia dar truputį.“
Paklaustas apie tai, ką nori nuveikti su „Rytu“ lemiamoje sezono stadijoje, Ąžuolas nustebo. Tačiau apie tai, reabilitaciją ir dar daugiau – interviu.
– Ar supratai, už ką Ignas Sargiūnas užsidirbo techninę?
– Prisikalbėjo. Abu jie ten su Andrewsu. Ne tai, kad teisėjams kažką sakė. Ignas labai mėgsta įsivelti į kito kailį.
– Kiek Ignui kenkia tas perdegimas?
– Nebūtų išsiėmęs, jeigu ne ta nesportinė. Manau, kad jis nespecialiai lindo, bet sakė, kad kliudė su petimi ir krūtine, nesportiškas elgesys ir gavo nesportinę. Viskas su juo gerai yra, dirbs treniruotėse kitą savaitę, vėl užves komandą savo naglumu. Žiūrovai jį myli.
– Pats rungtynių pabaigoje sakei kažką teisėjui. Apie ką kalbėjote?
– Ai. Su Sauliumi Račiu gerai sutariame. Paklausinėjau apie kai ką rungtynėse su „Neptūnu“.
– Apie Arno Beručkos dvi technines?
– Negaliu sakyti.
– Ąžuolai, šiandien priminei, kad gali pakilti aukštai. Kiek buvai pasiilgęs dėjimų tokioje atmosferoje?
– Nepakilau aukštai, žiūrėjau. Nebūtinai smagu dėti į krepšį. Visi galvoja, kad aš čia skrajūnas, bet daug kitų dalykų galiu daryti gerai. Jie vis tiek grįžta, nes žino, kad aš bėgu. Sunkiau jau, bet tokia situacija pasitaikė, Gytis perdavė kamuolį ir laisvas koridorius.
– Ar galėtum detalizuoti savo patirtą kelio traumą?
– Kelio trauma, meniskas... Nežinau, ar plyšo ar įplyšo, neįdomu. Sutvarkė, gabaliuką turbūt nukirpo. Po operacijos nesigilinau. Nežinau, sunkiai dirbau, kad atsistatyčiau, tikrai. Norėjau anksčiau grįžti, bet grįždavau namo ir pajusdavau, kad dar negaliu. Skaudėjo, bet reabilitacija praėjo gerai. „Ryto“ gydytojai, treneriai padėjo. Reabilitacija nėra mėgstamiausias dalykas.
– Ar jautiesi visiškai sugrįžęs į ritmą?
– Manau, kad esu visiškai sugrįžęs. Dabar tik nesakykite: „O, čia nesužaidė savo rungtynių.“ Labai gerai jaučiuosi. Šeši taškai, komanda laimėjo. „Vilkai“ uždarė mane ir panašiai (šypsosi). Galite taip parašyti. Sportuoju visa jėga, treneris į startinį penketą išleido, pasitikėjo, neblogai pradėjau. Aišku, vėliau pora gynybinių klaidų. Jaučiuosi pats visiškai sugrįžęs, bet pasiilgau to žaidybinio laiko. Iki tos formos reikia dar truputį.
– Traumą patyrei būtent rinktinėje, bet turbūt nedvejoji, ar vasarą važiuosi?
– Taip. Nežinau, čia labai toli. Nebandykite prigauti.
– Kas buvo sunkiausia gydantis traumą tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Visgi praleidai beveik visą „Top 16“ etapą ir negalėjai komandai padėti svarbiausiose Čempionų lygos kovose.
– Visi sportininkai, kurie patiria traumas... Nežinau... Neminėsiu pavyzdžių, bet visi turi kažkokį būdą numalšinti psichologinius sunkumus. Arba žaidi žaidimus, arba eini vaikščioti. Tai dariau. Aišku, buvo sunku žiūrėti rungtynes ant sofos, kai „Rytas“ Turkijoje kovojo su „Galatasaray“. Sėdi, negali padėti. Sunku, aišku. O dėl to „Top 16“ etapo nieko nereikia komentuoti. Suprantate patys, ką tai reiškia man asmeniškai, ką tai reiškia pačiam „Rytui“.
– Kaip klubas reagavo, kad būtent rinktinėje traumą patyrei?
– Nieko. Priėmė atviromis rankomis. Jomantas paskambino, kai dar buvau automobilyje. Jeigu norite išgirsti kažkokį negatyvą, tai tikrai nebuvo.
– Grįžai tiesiai į lemiamą sezono stadiją. Ką nori nuveikti su „Rytu“?
– Laimėti.
– Ką?
– LKL titulą. O kas dar liko?
