„Arba pusvalandis autobusu“, – pajuokavome su „Žalgirio“ sporto direktoriumi Gediminu Navicku, ką tik grįžusiu iš trumpų žvalgybų po azijietiškąją Stambulo pusę. Ir jam, ir šių eilučių autoriui, įtemptas eismas gretimose gatvelėse, vis priverčiantis krūptelėti nuo čaižių vairuotojų signalų, įspūdžio nepadarė.
Šalia kavos užsisakęs Edgaras Ulanovas nesutiko. „Gyvenau kaip tik netoli nuo čia“, – karjeros etapą Stambulo „Fenerbahče“ klube priminė puolėjas. „Turi važiuoti drąsiai ir jokių problemų nekyla. Jų buvo po to, kai grįžau į Lietuvą ir turėjau atprasti nuo tokio vairavimo stiliaus“, – šyptelėjo kapitonas.
„Žalgiris“ per pastaruosius metus Eurolygoje ūgtelėjo taip, kad iš studento turčių puotoje pats tapo pavyzdine organizacija. Į visas namų rungtynes išparduodami bilietai, Paulius Motiejūnas pakilo iki Eurolygos boso, o varginančius skrydžius su persėdimais pakeitė užsakomieji lėktuvų reisai, derinami prie komandos reikmių ir poilsio grafiko.
„Taip, mes dar keliaudavome kitaip. Keldavomės anksti, važiuodavome į Vilnių, skrisdavome į vieną miestą, persėsdavome į kitą lėktuvą, – paklaustas prisiminė šalia rusvame aksominiame krėsle prisėdęs P.Jankūnas. – Bet tuo metu ir rungtynių buvo mažiau. Šiais laikais tai jau nebūtų įmanoma, jei nori būti konkurencingas šioje lygoje.“
Baigęs karjerą jis iš karto ėmėsi darbų „Žalgirio“ ofise. Perėmė ne tik P.Motiejūno įdirbį, bet ir jo „Žalgirio“ akcijas. Sportinį kostiumą pakeitė daili eilutė, o klubo kryptis nesusvyravo. Šį sezoną rekordinį biudžetą – net 17,7 mln. eurų – pristatęs „Žalgiris“ užsibrėžė tikslą sugrįžti į Eurolygos atkrintamąsias.
Sezonui ritantis į antrą pusę – išskirtinis P.Jankūno interviu portalui 15min apie rezultatus, nesėkmių seriją, Lonnie Walkerio situaciją, džiuginančius ir pasitempti galinčius žaidėjus, Andrea Trinchieri keitimus, naują „Žalgirio“ komandos modelį bei Eurolygos laukiančius iššūkius, vis garsėjant kalboms apie galima NBA invaziją į Europą.
– Nuo balandžio esate „Žalgirio“ prezidentas – pakilote pareigose. Ar kažkas dėl to pasikeitė? – 15min paklausė P.Jankūno.
– Nepasakyčiau. Prisijungė Gediminas (Navickas, sporto direktorius, – past.), kuris tikrai daug padeda ir man, ir komandai, ir visai organizacijai savo nesibaigiančia energija, pozityvumu bei degančiomis akimis.
Mano paties darbai liko tokie patys. Galbūt kiek mažiau kasdieninių pareigybių. Nėra taip, kad kasdien turėčiau eiti į treniruotę, bet aš pats ten einu ir žiūriu. Man įdomu, kaip dar neseniai baigusiam karjerą. Visas tas procesas, žaidėjų kova, darbas treniruotėse. O atsakomybių nepamažėjo, galbūt net padaugėjo. Stengiuosi toliau sugerti visą informaciją, mokytis, tobulėti ir nestovėti vietoje.
– Kartojote rekordinį startą Eurolygoje (6-1), fiksavote vieną geriausių pirmųjų pusių per „Žalgirio“ istoriją (10-7), bet įkritote į 4 pralaimėjimų seriją. Duobės sporte – neišvengiamas dalykas. Šaro „Žalgiris“ buvo pralaimėjęs net 9 sykius iš eilės. Kaip tai keičia komandą?
– Tikrai pasikeičia. Žinau tai ir iš savo patirties, ir dabar matau iš šono. Atsiranda įtampėlė, susivaržymas, kai kuriems žaidėjams įsimeta kažkokios dvejonės. Sprendimai tiek treniruotėse, tiek rungtynėse nebūna automatiniai. Tai, ką anksčiau žinodavai, dar prieš gaudamas kamuolį, dabar darai statiškai. Tai – natūralu. Niekas nenori būti tokioje situacijoje, nenori pralaimėti. Visi nori kažką duoti komandai, kad pavyktų kuo greičiau laimėti, ir pradeda daug galvoti aikštelėje. Nėra tos bangos, kai matai, kad komanda žaidžia kaip iš natų.
Viskas natūralu. Sezonas – ilgas, daug rungtynių. Ne mes vieni papuolėme į kažkokią duobelę. Matome, kad šioje Eurolygoje daug komandų vidury sezono turi visokiausių bėdų – pradedant traumomis ir baigiant pralaimėjimais. Pergalė prieš „Virtus“ davė gaivaus oro gurkšnį, impulsą. Svarbu, kad grįžtų laisvumas, kad kiekvienas žaidėjas galėtų parodyti geriausią savo versiją. Tai labai padėtų komandai.
– Viešojoje erdvėje imta gilintis ir į A.Trinchieri sprendimus. Treneris kritikuotas dėl dažnų savo keitimų (jų daro daugiausiai visoje Eurolygoje, – past.). Kiek tos kalbos pasiekia komandą ir kiek kyla klausimų dėl tokios trenerio taktikos ekipos viduje?
– Ne, jokių klausimų tikrai nekyla. O kiek tos kalbos pasiekia (žaidėjų galvas), manau, priklauso nuo kiekvieno individualiai. Kiek tu nori, kad tave jos pasiektų – kiek skaitai, klausai, domiesi. Manau, kad žaidėjai turi patirties, yra profesionalai ir atsirenka, ką skaityti, ką klausyti, su kuo diskutuoti ir į kokią kritiką kreipti dėmesį, o į kokią ne.
Taip, tas kalbas aplink komandą jaučiame. Jos yra. Stengiamės kalbėtis su žaidėjais, treneriais – juos palaikyti, raminti. Tikslas – kad komanda visą savo dėmesį skirtų savo darbui, treniruočių procesui, rungtynėms ir kad jokie kiti dalykai jų neblaškytų.
– Šį sezoną surinkote rekordinį biudžetą. Tai leidžia taikyti naują modelį su 13–14 panašaus pajėgumo žaidėjų. Kaip tai kol kas veikia?
– Po praėjusio sezono ir tos nelemtos Keenano (Evanso) traumos, norėjome turėti daugiau lygiaverčių žaidėjų. Dėl to jų ir turime 13–14. Pati situacija to reikalauja – tvarkaraštis, konkurencija Eurolygoje. Visos komandos turi po tiek žaidėjų. Nėra taip, kad vienintelis „Žalgiris“ taip elgtųsi.
Manau, kad tai yra pliusas. Treneriai turi daugiau ginklų. Galbūt ir tie keitimai tuomet būna dažnesni, nes komanda yra pajėgesnė, stipresnė.
Be abejo, suprantame, kad dėl šios situacijos kažkuris žaidėjas būna neregistruojamas ar žaidžia mažiau. Tačiau mes tai žaidėjams deklaravome dar prieš sezoną – pasirašydami sutartis su naujais ar kalbėdami su esamais. Sakėme, kad sudėtis bus gili ir bus tokių situacijų, kai teks praleisti rungtynes. Nebūtinai dėl to, kad esi blogos sportinės formos, o todėl, kad priešininkas reikalaus kitokio žaidėjų pasirinkimo. Treneriams tai duoda daugiau laisvės ir variantų.
– Netrukus turėtų sugrįžti ir Tomas Dimša. Tuomet neregistruosite dviejų žaidėjų? Ar bus ieškoma kitokių sprendimų?
– Tomas baiginėja savo reabilitaciją (po peties operacijos, – past.). Jau prisijungia prie komandos treniruočių. Manau, kad yra arti to, kad bus visiškai sveikas ir pasiruošęs sugrįžti į žaidybinę formą.
Laukiame to momento ir tuomet žiūrėsime, kaip galime jį integruoti, nes treniruočių turime mažai – daugiau atsistatymo, vaizdo peržiūrų, metimų, o rungtynės seka rungtynes. Nėra lengva įlieti tiek laiko nežaidusį žaidėją, bet čia jau trenerių darbas rasti tą momentą.
Pakeitimų sudėtyje kol kas neplanuojame. Matome, kad dar turime resursų ir tikrai ne visus juos išnaudojame. Tiek individualiai, tiek ir kaip komanda turime gerinti savo žaidimą, nes varžovai antrajame rate tai daro jau daug metų. Ir mes turime pasitempti, kad išliktume konkurencingi bei siektume savo tikslų.
Matome, kad dar turime resursų ir tikrai ne visus juos išnaudojame.
– Ar burdami šio sezono komandą taip ir planavote, kad „Žalgiris“ bus geriausiai besiginantis Eurolygoje?
– Niekada neplanuoji, kad būsi geriausias, bet gerą, agresyvią gynybą norėjome turėti kaip pagrindą. Negalime turėti pačių talentingiausių Eurolygos žaidėjų puolime, nes jie žaidžia kitose komandose (šypteli). Mes turime pradėti nuo gynybos. Jeigu būsi geras prie savojo krepšio, atsiras ir greito puolimo, lengvų taškų. Gera gynyba yra pagrindas, iš kurios vėliau turime pereiti į sėkmingą puolimą.
– Užsiminėte, kad pokyčių neplanuojate, bet vienas gali įvykti ir be jūsų valios. Lieka mėnuo iki galimo Lonnie Walkerio IV-ojo išvykimo į NBA lygą už išpirką. Turite planą B, jeigu taip nutiktų?
– Taip, planas yra. Mes visą laiką ir į visas pozicijas turime sąrašą žaidėjų, kuriuos sekame ir stebime. Tačiau kol kas neturime jokių signalų ar užklausų dėl L.Walkerio. Ta vasario 18-oji, iki kurios jis gali išvykti į NBA, – artėja. Tikimės, kad taip neįvyks, jis liks pas mus, užbaigs sezoną čia ir padės mums pasiekti mūsų tikslus.
– Turbūt nereikia stebėtis, kad jo žaidimas vis dar labai banguoja. Kaip jis pats priima Europoje kylančius iššūkius?
– Pirmiausia, jis – labai pozityvus žmogus. Turi aiškią rutiną, matyt, suformuotą NBA. Kiekvieną rytą būna arenoje 9 val., nors treniruotė – 12. Dirba su fizinio rengimo treneriais, su Renaldu (Seibučiu) atlieka metimų sesijas. Bet tai – procesas. Supraskime, kad jis atvažiavo iš NBA, kur žaidžiamas kitoks krepšinis. Pirmos rungtynės tiesiai iš lėktuvo nepavyko, bet po to jis turėjo tikrai įspūdingų pasirodymų, kuriais atkreipė daug dėmesio į save, parodė, kokio lygio, talento yra.
Bet žinome, kokia yra Eurolyga. Komandos ruošiasi priešininkų lyderių neutralizavimui, žaidžia labai fiziškai. Jis su tuo ir susiduria – dvigubinimais ir panašiai. Natūralu, kad jam reikia laiko tai perprasti ir perskaityti tas situacijas truputėlį anksčiau, nei jos įvyksta. Tai leistų jam ir ilgesnį laiką praleisti aikštelėje.
– Kaip jis pats reaguoja į tai, kai rungtynių pabaigose sėdi ant suolo, o lyderio vadžias į savo rankas tvirtai ima S.Francisco?
– Kaip jis tiksliai jaučiasi, reikėtų klausti jo paties. Aš galvoju ir norėčiau, kad tai jį motyvuotų. Man labai patiko, kaip jis prisijungė prie mūsų komandos. Vis tiek atvažiavo toks vardas į Europą, į Eurolygą, į „Žalgirį“ ir galbūt visi pamanė, kad dabar jis bus tas alfa patinas, kuris viską ims į savo rankas, bet nutiko ne visai taip. Ir jis pats, ir komanda jį priėmė labai gerai. Lonnie – labai pozityvus, bendraujantis.
Jis pats labai stumia Sylvainą, kad jis būtų lyderis. Sako – tu esi čia ilgesnį laiką, komanda su tavimi yra labiau susižaidusi, tu esi lyderis, aš čia atvažiavau padėti, man reikia laiko apsiprasti. Jis pats puikiai supranta, kad tai yra procesas. Lonnie kasdien stengiasi tobulėti ir, manau, kad jo įtaka didės su kiekvienomis rungtynėmis.
– Vietoje L.Walkerio turėjo būti Tyrone‘as Wallace‘as, bet jis sezono pradžioje pasiprašė paleidžiamas iš „Žalgirio“, o dabar grįžta į krepšinį – oficialiai prisijungė prie Stambulo „Galatasaray“.
– Visa ta situacija mums buvo netikėta ir keista, bet tai buvo Tyrone‘o sprendimas. Iki šios dienos mes tiksliai nežinome tikrųjų priežasčių. Nelabai norėjosi tikėti, kad jis baigs karjerą – jam 30 metų, pats jėgų žydėjimas. Debiutavo Eurolygoje, atrodė, kad nori augti, kilti aukštyn. Nežinau, gal turėjo kažkokių asmeninių problemų, kurias išsprendė. Dabar vėl nori žaisti. Mes nelabai ką galėjome padaryti šioje situacijoje.
– Bet klubas dėl to gaus kompensaciją?
– Taip, turėjome tai numatę sutartyje.
– Didesnę nei Mažeikių klubas, paleidęs savo lyderį Kay‘ų Bruhnke į kitą Turkijos klubą Ankaros „Turk Telekom“ (Mažeikių „M Basket-Delamode“ sporto direktorius Virginijus Bulotas 15min žurnalistui Rokui Pakėnui teigė, kad išpirka – šešiaženklė, – past.)?
– (Juokiasi). Nenorėčiau atskleisti sumos. Normali kompensacija. Nėra pati didžiausia, kurią esame gavę (šypteli).
– Grįžtant prie 13–14 žaidėjų modelio, turbūt mažai kas tikėjosi, kad už registracijos brūkšnio kartais liks Ignas Brazdeikis, prieš du sezonus buvęs vienas lyderių. Kas jam nesiseka A.Trinchieri schemose?
– Sezonas Pirėjuje be žaidimo laiko nepadėjo jam ūgtelti, dar geriau perprasti Europos krepšinį. Jam nėra lengva. Visiems žaidėjams, ne tik Ignui, reikia to žaidimo laiko, ritmo, kad parodytų save.
Bet pasikartosiu – deklaravome tą ir jam, ir visiems kitiems, kad turėsime gilią sudėtį, orientuotą į komandinį rezultatą. Mes norime, kad visi žaidėjai atsiduotų komandai. Ignas tikrai kasdien dirba užsivedęs, yra labai motyvuotas ir nori įrodyti. Tai – labai džiugu. Pats, kaip buvęs žaidėjas, žinau, kad tokios situacijos nėra lengvos, bet smagu, kad jis nepraranda motyvacijos, dirba ir turi atkarpų, kai mus patraukia į priekį.
Ignas tikrai duoda naudos, tobulėja kiekvienoje treniruotėje. Jam reikia kantriai laukti savo laiko, išlikti susikaupusiam, neprarasti pozityvumo ir, tikiu, jis dar parodys, ko yra vertas.
– O Mattas Mitchellas?
– Jis mūsų „glue“ (sujungiantis, – past.) vyrukas. Mattas daro daug skirtingų dalykų. Galbūt neturi vieno, kaip koks (Deividas) Sirvydis, išreikšto įgūdžio, bet Mattas labai daug ką daro aukštesniu nei vidutiniu lygmeniu. Be abejo, tas žingsnis iš Europos taurės į Eurolygą į didelis. Jam reikia laiko prisiderinti ir atrasti save.
– Palieskime ir tuos, kurie lūkesčius turbūt viršija. Sylvainas Francisco, Deividas Sirvydis?
– Deividas taip pat atėjo iš Europos taurės. Jis iš karto parodė, kokio lygio yra žaidėjas, metikas. Šiais laikais žaidėjai su tokia išreikšta savybe yra reti. Galbūt nesitikėjom, kad jis taip greitai įsilies į žaidimą, komandą. Tai tik parodo jo, kaip žmogaus ir žaidėjo, lygį.
Jis mus tikrai duoda daug naudos. Treneriams suteikia daugiau laisvės aikštelėje, nes prie jo visada turi būti žmogus.
Sylvainą mes ir projektavome, kaip vieną iš lyderių „Žalgiryje“. Smagu, kad jis šį vaidmenį priėmė nuo pat sezono pradžios. Pirmos rungtynės su „Barcelona“, fantastinis ketvirtas kėlinys. Jis iš karto parodė, kad gali šį vaidmenį užsidėti ant pečių ir tempti komandą sunkiais momentais. Smagu dėl jo, smagu, kad jis įgauna vis daugiau stabilumo ir vis daugiau laiko, daugiau rungtynių žaidžia aukščiausiame lygyje.
Smagu ir dėl visų kitų, ne tik dėl šių dviejų. Mes esame „Žalgiris“, ne vieno ir ne dviejų žaidėjų komanda. Kažką pasiekti ir laimėti mes galime tik žaisdami kaip vieninga komanda.
– Svarbi šio „Žalgirio“ detalė yra ir Bryantas Dunstonas, kuriam sezono pabaigoje bus jau 39-eri. Nepagalvojate, kad ir jūs dar galėjote žaisti (P.Jankūnui šiuo metu 40 metų, – past.)? Kaip Bryantui sekasi tvarkytis su tomis papildomomis užduotimis?
– Ačiū už komplimentą, bet aš tikrai nesu tokios sportinės formos, kaip Bryantas (juokiasi). Jis į mūsų komandą atvyko su konkrečiu vaidmeniu. Mes jam jį buvome numatę ir išaiškinę. Kad padėtų Laurynui Biručiui tobulėti, jį pakeistų ir duotų pailsėti. Manau, kad ir paties Bryanto žaidimas gerėja. Įspūdinga, kiek laiko jis skiria savo kūno priežiūrai. Jo fizinė kondicija yra tikrai gera. Tvirtas vyrukas, kuris mums duoda daug fiziškumo kovoje dėl kamuolių ir yra tvirtas ramstis gynyboje.
– Sezonas persirito į antrą pusę. Turbūt prasideda darbai ir dėl sutarčių pratęsimų?
– Pagavote (šypteli). Šiuo metu tai – minčių lygmeny, bet jau tikrai galvojame. Turime ir sąrašą žaidėjų, kurie mus domintų kitam sezonui. Bandome išsigryninti, akcentuoti jų stebėseną. Konkrečių darbų dar nėra, bet apie kitą sezoną jau galvojame. Norėtume išsigryninti planą.
– Nes, pasak pranešimų, ratus suka ir konkurentai, ar ne?
– Natūralu. Ne mes vieni po Naujųjų metų pradedame skautinti, domėtis kitais žaidėjais. Lygiai taip pat kitos komandos domisi ir mūsų žaidėjais. Vasario, kovo mėnesiai būna intensyvesni šiais klausimais. Sausį dar kol kas visi sėdi kabinetuose ir rezga planus (šypteli).
– Pakalbėkite apie Eurolygą. Vasarą buvo pasirodžiusi žinutė, kad ilgalaikių licencijų turėtojai, tarp jų – ir „Žalgiris“, pratęsė sutartis net 15 metų į priekį, iki 2040-ųjų. Ar taip ir nutiko?
– Šis procesas dar vyksta. Nėra greita, nes turime 13 licencijuotų klubų. Vyksta susitikimai, kuriuose netrūksta diskusijų. Klubai mato įvairiai, tad reikia rasti bendrą sutikimą, išsigryninti vieningą viziją – kaip padaryti, kad Eurolyga augtų, stiprėtų ir kokį produktą mes turėtume.
Tai nėra lengvas procesas, bet manau, kad visi klubai juda vieno tikslo link. Viskas turi būti gerai šiuo klausimu. Laiko dar šiek tiek turime, nes dabartinė ilgalaikių licencijų sutartis baigiasi 2026-ųjų vasarą.
– Pauliui Motiejūnui tapus Eurolygos vadovu, susiskaldymo lygoje mažiau?
– Paulius turi tikrai daug reikalų Eurolygoje. Situacija ir su NBA, ir su IMG sutartimi. Jam darbo tikrai netrūksta. Matau jį susitikimuose ir žinau, kiek jis skraido, dalyvauja individualiuose pokalbiuose su visais klubais. Paulius įdeda labai daug pastangų, kad tas vieningumas būtų dar didesnis, o Eurolyga galėtų augti, kaip organizacija, ir stiprėti.
– Kaip Europos krepšinį gali pakeisti NBA atėjimas?
– Kol kas girdime tik gandus, kaip ir jūs tikriausiai. Tie gandai sklando jau ne pirmus metus. Konkrečiai nežinome nieko, tad labai sunku komentuoti. Tikriausiai Eurolyga vis tiek turi žiūrėti į save, kelti lygį, vertę, vieningumą ir stengtis būti stipria lyga, o ar NBA ateis, ar neateis, ar šnekėsis su Eurolyga, ar nesišnekės – kol kas nieko pasakyti negaliu. Parodys laikas.
– Vieną didelį žingsnį Eurolyga ir P.Motiejūnas jau žengė – pratęsė sutartį su IMG. Ar sąlygos pagerėjo?
– Tai galbūt nėra nauja sutartis, labiau patobulinta senoji. Eurolyga gaus daugiau teisių. Nauja sutartis yra palankesnė Eurolygai, ko Paulius (Motiejūnas) ir norėjo. Džiaugiamės šiuo bendradarbiavimu ir manome, kad ši sutartis padės Eurolygai ir toliau augti.
– Šiek tiek jau užsiminėte, bet kaip P.Motiejūnui sekasi valdyti Eurolygą? Išlaikyti visus klubus laimingais?
– Kaip ir sakiau, pačiai organizacijai šiuo metu yra įtemptas momentas. Daug didelių, sunkių sprendimų turi būti priimta. Pauliui tikrai nėra lengva, bet mes puikiai žinome, kokių sudėtingų situacijų jis yra turėjęs ir Kauno „Žalgiryje“. Paulius turi didžiulę patirtį, puikiai pažįsta Eurolygą ir visus jos niuansus. Manau, jis tvarkosi tikrai gerai. Eurolyga juda į priekį, o aš noriu jam palinkėti neprasti tos energijos ir užsivedimo.
– Pabaigoje apie sirgalius. Prieš Kauno merą Visvaldą Matijošaitį nukreipta skanduotė sukėlė didžiulį ažiotažą, suskaldė visuomenę. Abi pusės kreipėsi į teismus.
– Visų pirma, tai nesinorėtų, kad mūsų pareiškimas būtų traktuojamas tik šio incidento kontekste. Norisi šioje nemalonioje istorijoje padėti tašką ir, kad daugiau nebūtų jokių interpretacijų, dar kartą aiškiai išsakyti Kauno „Žalgirio“ poziciją. „Žalgiris“ yra klubas, kuri vienija, kuris suteikia geras emocijas. Ne tik šiuo, bet ir visais kitais atvejais, mūsų, „Žalgirio“, pozicija yra tokia, kad kiekvienas žmogus, atėjęs į rungtynes ar koncertą, turi jaustis saugus fiziškai ir psichologiškai, patirti tik teigiamas emocijas ir norėtų sugrįžti.
Todėl mes atsakingai pareiškiame, kad „Žalgirio“ arenoje (o ir kituose objektuose) niekad netoleravome ir netoleruosime, nepalaikėme ir nepalaikysime smurto ir įžeidinėjimų prieš bet kurį asmenį, ar tai būtų politikas, ar eilinis pilietis.
Kalbant apie „Žalgirio“ santykį su Kauno miesto savivaldybe, su meru V.Matijošaičiu – mes daug metų džiaugiamės konstruktyviu bendradarbiavimu. Ar „Žalgiris“ būtų toks, koks dabar yra, be tokio bendradarbiavimo su Kauno miesto savivaldybe? Manau, kad ne. Ar Kauno miestas būtų toks, koks yra, be Kauno „Žalgirio“? Manau, kad irgi ne.
-
Ant arbitrų niršęs A.Trinchieri: „Galbūt tai yra žinutė, jog nesame pakankamai geri“
-
Pergalės raktą atskleidęs Šaras gyrė „Žalgirį“: „Sudėtis – žiaurinė“
-
Du skirtingus „Žalgirius“ pamatęs čempionas gyrė serbą ir juokėsi iš amerikiečio gestų
-
Paskaičiuoti „Žalgirio“ šansai Eurolygoje: įkrintamosios kol kas tolokai
Todėl mes labai vertiname šį bendradarbiavimą, kuris leidžia mums būti viena iš stipriausių sporto verslo organizacijų Europoje, turėti konkurencingą komandą Eurolygoje ir džiuginti pergalėmis miestiečius. Ir tikimės, kad toks bendradarbiavimo modelis galėtų būti pavyzdys ir kitiems.
