Sekite 15min GoogleJau trečiadienį vyriausiasis treneris Tomas Masiulis ir jo auklėtiniai pakels sparnus į pirmąją sezono išvyką Belgrade, kur laukia nuožmi akistata su principiniu varžovu pastaraisiais metais tapusia „Crvena zvezda“.
Bet prieš skrydį į Serbiją, ekipos vadovai pristatė finansinę „Žalgirio“ situaciją bei atsakė į svarbiausius klausimus apie komandą.
Kasmet vis labiau savo finansinius raumenis pučiantis Lietuvos krepšinio flagmanas prasidėjusiame sezone disponuos jau net 28,8 mln. eurų suma.
Tai – 7,1 mln. eurų daugiau negu pernai ir net triskart daugiau negu per koronaviruso pandemiją prieš šešetą metų.
| Sezonas | Biudžetas |
|---|---|
| 2026-27 | 28,8 mln. eurų |
| 2025-26 | 21,7 mln. eurų |
| 2024-25 | 17,7 mln. eurų |
| 2023-24 | 15 mln. eurų |
| 2022-23 | 13,1 mln. eurų |
| 2021-22 | 10,5 mln. eurų |
| 2020-21 | 9,1 mln. eurų |
| 2019-20 | 11,9 mln. eurų |
| 2018-19 | 10,7 mln. eurų |
| 2017-18 | 8,5 mln. eurų |
| 2016-17 | 8,3 mln. eurų |
„Noriu pasidžiaugti praėjusio sezono finansiniais rezultatais. Planas buvo 18,8 mln. eurų, bet faktiškai surinkome 24 mln. Didžiausias skirtumas buvo dėl partnerių pajamų ir bilietų pardavimo. Norime padėkoti sirgaliams ir už finansinį palaikymą“, – teigė „Žalgirio“ prezidentas Paulius Jankūnas.
Net 12,2 mln. eurų „Žalgiris“ surinko iš bilietų ir abonementų pardavimo. 4,2 mln. eurų pajamų gauta iš atributikos pardavimų – vien šalikų parduota 20 tūkst. Solidžią sumą „Žalgiris“ gauna ir iš „Žalgiris Insider“ prenumeratorių, kurių – jau net 12,5 tūkst.
Didesnės nei planuota pajamos leido „Žalgiriui“ daugiau ir išleisti. Nors prieš sezoną buvo tikėtasi verstis su 21,7 mln. eurų suma, galiausiai Kauno klubas išleido 24,8 mln. eurų. Dar 2 mln. eurų liko, o juos klubas ketina panaudoti šiame sezone.
Ateinančiame sezone 19,7 mln. eurų bus skiriama žaidėjų ir trenerių atlyginimams (pernai – 14,4 mln.), 1 mln. eurų – jaunimo komandos išlaikymui (pernai – 0,9 mln.), 5,5 mln. eurų – veiklos organizavimui (pernai – 3,9 mln.), 2,6 mln. eurų – bendrosioms ir administracinėms sąnaudoms (pernai – 2,5 mln.).
Per šį sezoną planuojama surinkti 26,8 mln. eurų (pernai – 18,8 mln.), iš kurių 3 mln. yra savivaldybės parama (pernai – 2 mln. eurų), 8 mln. – iš partnerių (pernai – 4,8 mln.), 3,9 mln. – TV transliacijų pajamos (pernai – 2 mln.), 0,6 mln. – iš žaidėjų pardavimų (pernai – 0,4 mln.) bei net 11,3 mln. – iš bilietų pardavimo (pernai – 9,5 mln.).
Tiesa, šie skaičiai – tik įskaičiavus Eurolygos reguliarųjį sezoną, o patekus į įkrintamąsias arba atkrintamąsias, pajamos ir išlaidos dar labiau ūgtelėtų, kaip nutiko ir praėjusiame sezone.
G.Navickas patikslino, kad žaidėjų pardavimų sumą sudarė gautos išpirkos už Sylvainą Francisco ir Mosesą Wrightą, o taip pat mokesčiai iš NCAA organizacijų už išvykusius jaunuosius žaidėjus. Įdomu tai, kad M.Wrightas su „Žalgiriu“ turėjo tik vienerių metų sutartį, bet į ją buvo įtrauktas punktas, pagal kurį amerikiečiui sulaukus tam tikro solidaus uždarbio kitoje komandoje, dalis jo nubyrėtų ir Kauno klubui.
P.Jankūno teigimu, 375 tūkst. eurų sumą praėjusiame sezone „Žalgiris“ gavo iš Eurolygos „algų kepurės“ taisyklių, pagal kurias taisykles pažeidę klubai turi susimokėti mokestį, kurį išsidalina jų nepažeidusios komandos.
Kur 28,8 mln. eurų biudžetas figūruoja tarp šio sezono 20-ties Eurolygos klubų?
„Norėtume labai daug ką aplenkti, bet turbūt nepavyks, – šypsojosi P.Jankūnas. – Kol dar visos komandos nepristatė savo biudžetų, sunku būtų nuspėti, bet aš galvočiau, kad tikriausiai būsime 12-14 vietose, kažkur tame viduriuke.“
Vasarą buvo paskelbta apie papildomą milijoną iš Kauno miesto savivaldybės. Ar tai vienkartinė parama, ar tokio ūgtelėjimo „Žalgiris“ gali tikėtis ir ateinančiais sezonais?
„Geras klausimas, žinokit. Nežinau, ar tai bus vienkartinis, ar daugkartinis. Bet džiaugiamės, kad savivaldybė mato, kokius tikslus keliamės, augame ir prie tų tikslų prisideda“, – teigė P.Jankūnas.
Prie praėjusio sezono išlaidų pateko ir parama tai pačiai organizacijai priklausančiai futbolo komandai.
„Įdomiausia eilutė, kad matome, kaip gerai sekasi Mantui Kalniečiui futbole („Kauno Žalgirio“ futbolo klubo prezidentui – past.). Nusprendėme pagelbėti Mantui ir futbolui bei truputį prisidėti prie jų, skyrėme pusantro milijono paramą. Europinis jų rezultatas jau dabar yra istorinis (komanda pateko į UEFA Konferenciją lygą – past.), nors sezonas dar nėra pasibaigę. Linkime jiems dar labiau pagerinti savo sportinį, o kartu ir finansinį rezultatą“, – teigė P.Jankūnas.
„Tikimės, kad Mantas tai prisimins, kai jau labai geri laikai futbolui ateis“, – šyptelėjo G.Navickas.
Įprastai Europoje egzistuoja kitoks modelis: futbolo klubai remia ar net išlaiko krepšinio komandas. „Žalgirio“ vadovai neatmeta, kad toks modelis ateityje galėtų būti įgyvendintas ir Kaune.
„Labai džiaugiamės, kad turime futbolo komandą. Puikiai tvarkosi, siekia užsibrėžtų tikslų. Tie pokalbiai vyko taip, kad matome ir žinome, jog jiems truputėlį galime padėti šiame etape, kai yra didžiausias augimas, yra jų noras įsitvirtinti kažkuriame europiniame turnyre. Jei galime jiems padėti tai padaryti, mums labai smagu. Europoje praktika kitokia, futbolas dažniausiai padeda krepšiniui, bet mes esame Lietuvoje ir šiai dienai pas mus situacija kitokia. Galbūt ateityje išsilyginsime arba pasikeis ir kažkada Mantas mums padės“, – vylėsi P.Jankūnas.
„Žalgiris“ jau daugiau nei dvejus metus nuolat į Eurolygos rungtynes parduoda visus bilietus. Ar yra galimybė praplėsti „Žalgirio“ arenos vietų skaičių, kad žiūrovų tilptų dar daugiau?
„Paprastuoju būdu nėra, – šyptelėjo P.Jankūnas. – Turėtume šnekėti apie arenos rekonstrukciją arba bent dalinę rekonstrukciją. Minčių visokių yra, bet kol kas vyksta tik vidinės diskusijos. Taip, šiai dienai norėtume turėti 3-5 tūkstančiais sėdimų vietų daugiau, nes matome, kiek yra norinčių ateiti palaikyti komandą, bet turime situaciją tokią, kokią turime.“
Vasarą į komandą atvyko Jonas Valančiūnas. Kiek jo prisijungimas gali turėti įtakos „Žalgiriui“ už aikštės ribų, pvz. pokalbiuose su rėmėjais?
„Tikrai jaučiasi. Mūsų marketingo departamentas sulaukia daugiau skambučių ir interesantų. Jonas Valančiūnas yra vienas geriausių Lietuvos krepšininkų per visą istoriją ir jo grįžimas buvo jo didelis žingsnis, taip pat ir mūsų organizacijos. Jis yra didelis vardas Lietuvoje, Lietuvos rinkoje. Natūralu, kad visi nori jo dėmesio ir to reikalauja“, – sakė P.Jankūnas.
