L.Birdas neabejotinai yra vienas geriausių metikų visoje NBA istorijoje. Jis tris kartus laimėjo NBA tritaškių konkursą ir taip pasitikėjo savo jėgomis, jog dažnai klausdavo savo varžovų: „kuris šiandien norite būti antras?“.
Legendinis „Celtics“ žaidėjas lygoje pagal pataikytus tritaškius pirmavo 1985-1986 ir 1986-1987 m. sezone, o net septynerius metus jis buvo tarp dešimties taikliausių NBA snaiperių.
L.Birdas pagal baudų pataikymo procentą NBA pirmavo keturis sezonus, o iš viso sumetė daugiau nei 21 tūkst. taškų. Visoje istorijoje jis pagal šį rodiklį yra 37-as. Jis 12 kartų žaidė Visų žvaigždžių rungtynėse, iškovojo tris čempionų titulus ir trejus metus paeiliui tapo naudingiausiu reguliariojo sezono krepšininku.
Trečiadienį L.Birdui suėjo jau 60 metų, o „Celtics“ legenda šiuo metu dirba „Pacers“ komandos prezidentu.
– Kada paskutinį kartą mėtėte į krepšį?
– Dieve, net nepamenu. Tikriausiai prieš penkerius arba šešerius metus. Ko gero buvome „Clippers“ namų arenoje ir jie man davė kamuolį. Tuomet pradėjau svaidyti vieną po kito taiklius metimus.
– Nepasiilgstate krepšinio?
– Keista, nes baigęs karjerą galvojau, kad labai pasiilgsiu šio sporto. Tačiau pasijutau, lyg milžiniškas svoris buvo nukeltas nuo mano pečių. Negalėjau patikėti. Po spaudos konferencijos, kurioje paskelbiau savo sprendimą buvau laimingas, nes tapau paprastu piliečiu, o ne krepšininku.
Tapęs treneriu dar pažaisdavau su savo auklėtiniais, tačiau kartą patyriau nugaros traumą, kuriai išgydyti man prireikė metų. Kartais pažaisdavau su vyrukais, bet niekad nebuvau salėje ir nedirbau ties konkrečiais dalykais.
Nežinau kodėl. Galbūt, nes savo profesionalo karjeroje atidaviau viską. Įdėjau daug pastangų, sunkiai dirbau visas vasaras. Baigęs karjerą tiesiog nori keliauti toliau.
Žinoma, atėjus atkrintamosioms kartais norisi žengti į aikštę.
– Kartais dar norisi lipti ant parketo?
– Taip. Pamenu, kai kažkurį sezoną žaidėme septintąsias rungtynes su „Heat“. Tuomet maniškiams „Pacers“ nelabai sekėsi. Labai norėjau žengti į aikštę ir padėti Paului George'ui bei Davidui Westui.
– Kokios buvo jūsų vasaros, kai dirbote ties metimu?
– Dariau viską, kad visi mano metimai skrostų tinklelį. Jeigu pataikydavau viską viską paeiliui iš konkrečios pozicijos, tai nebematydavau prasmės mėtyti toliau. Stodavau mesti 500 baudų metimų ar panašiai.
Kartais būdavo, kad atėjus kitą dieną metimas pradėdavo eiti šiek tiek į kairę, todėl valandų valandas praleisdavau, kad jį sutvarkyčiau. Dažniausiai pramesdavau šiek tiek į dešinę ir lanko viduje, nes mano pirštas šiek tiek pakrypęs.
Užtrukau visą amžinybę, kad prie to priprasčiau.
– Turite daug žinių, todėl galbūt padedate žaidėjams ir dabar?
– Taip. P.George'as stipriai patobulėjo nuo to laiko, kai atvyko į NBA. Anksčiau metant jo rankos kryžiuodavosi, o dabar jis turi beveik tobulą metimą.
Tačiau aš neturiu visų atsakymų. Šioje lygoje praleidau 36 metus, bet tikrai visko nežinau. Aš nuolat stebiu, analizuoju savo žaidėjus, tačiau laikai keičiasi. Aš turiu tik savo patirtį ir dažnai jiems primenu, kad mano patarimas gali būti ir neteisingas.
– Šiais laikais medicina ir mokslas yra žymiai labiau pažengę, todėl krepšininkų sportinė forma turėtų būti fantastiška. Tačiau ar kai kurie būdai praeityje buvo efektyvesni?
– Vienas dalykas, kurį būčiau norėjęs sustiprinti, tai savo nugarą. Tačiau aš visuomet jaučiau, kad turiu dirbti vis daugiau ir daugiau ir todėl mano kūnas vėliau „sulūžo“. Visuomet apšilimui nubėgdavau kokius 5 kilometrus ar dviračiu numindavau kokius 20.
– Prieš kiekvienas rungtynes bėgdavote ilgas distancijas?
– Ne prieš kiekvienas, tačiau dažniausiai. Jeigu būdavome išvykoje, o oras būdavo gražus, tai 3–4 kilometrus nubėgdavau tiesiog, kad galėčiau pradėti rimtai sportuoti.
– Ar nesijaučiate, kad patausojęs save būtumėte galėjęs žaisti ilgiau?
– Aš privalėjau sunkiai dirbti.
– Bet ar nematote, kad taip būtumėte pratęsęs savo karjerą?
– Galbūt. Tačiau kūnas man visuomet liepdavo keltis ir dirbti. Taip jau aš esu sutvertas. Jeigu laikas bėgti, tai bėgi.
Pamenu antraisiais savo karjeros metais per Visų žvaigždžių rungtynes Artisas Gilmore'as mane pagyrė už gerą žaidimą, tačiau įspėjo, kad taip rungtyniaudamas aš ilgai NBA neužsibūsiu.
Aš kitaip negalėjau.
Žinojau, kad mano kūnas laikui bėgant palūš. Žinojau ir, jog mano NBA karjera nebus ilga. Tačiau yra, kaip yra. Norėjau iškovoti kiekvieną pergalę ir apie nieką kitą negalvojau.
– Greggas Popovichius neseniai atskleidė, kad sunkiausias dalykas yra žaidėją suvokti, kad jis turi galvoti apie ateitį. Vienerios rungtynės nėra svarbios žvelgiant platesniu mastu.
– Vienerios rungtynės. Man visuomet labiausiai rūpėjo dvikova, kurioje aš dalyvauju tuo metu. Visas pasaulis stebėjo tą susitikimą, todėl turėjau būti geriausias krepšininkas pasaulyje ir iškovoti pergalę.
Toks buvo mano požiūris ir jis nepasikeitė visą mano karjerą. Žinojau, kad galų gale už tai sumokėsiu.
Tikriausiai todėl po savo paskutinės spaudos konferencijos ir jaučiau palengvėjimą.
