Kai J.Valančiūnas sėdėdavo ant atsarginių suolo, varžovai skriausdavo „Raptors“ komandą kovoje dėl atšokusių kamuolių.
Kai J.Valančiūnas pelnė mažiausiai 20 taškų „Raptors“ laimėjo visas penkerias rungtynes. Kai atkovojo bent 10 kamuolių, „Raptors“ pergalių ir pralaimėjimų santykis buvo 21-11.
Tačiau būtent dėl gynybos lemiamu metu treneris Dwane'as Casey sodindavo „centrą“ ant suolo. J.Valančiūnui tiesiog būdavo per sunku su tokiais greitais vidurio puolėjais kaip Alas Horfordas, o daug problemų arčiau perimetro sudarydavo ir tokie žaibiški gynėjai kaip Johnas Wallas.
Tačiau tai, kad J.Valančiūnas prastai ginasi toliau nuo krepšio, nereiškia, kad jis prastai ginasi.
Kai J.Valančiūnas yra priešais kamuolį turintį varžovą, jie atakuoja 3 proc. prasčiau nei jų pataikymo vidurkis. Kai priešininkas stovi maždaug iki 3 metrų nuo krepšio, jų pataikymo procentas 3,6 mažesnis nei vidurkis.
Kuo toliau nuo krepšio atakuoja varžovas, tuo J.Valančiūno efektyvumas mažėja. „Raptors“ talentas susiduria su problemomis, kai turi gintis toli nuo krepšio, išsikeičia prieš staigų varžovą.
Tačiau yra nemažai būdų, kaip J.Valančiūną pastatyti į jam patogesnę situaciją. D.Casey galėtų pasimokyti, pavyzdžiui, iš geriausių – NBA čempionų. „Golden State Warriors“ ne patį judriausią „centrą“ Andrew Bogutą žaidžiant „du prieš du“ palieka baudos aikštelės. Priešininkas jam įleidžiamas taip, kad jis praryja vienas prieš vieną jį bandančius įveikti varžovus. A.Bogutui vaikytis jo prie trijų taškų zonos nereikia.
Kita vertus, tokiam žaidimui reikia labai greitų besiginančių žaidėjų, o „Warriors“ galėjo pasigirti tokiais gynybos specialistais kaip Klay'us Thompsonas, Andre Iguodala, Harrisonas Barnesas, Shaunas Livingstonas ar Draymondas Greenas.
Tačiau „Raptors“ vasarą atliko teisingus žingsnius. Toronto klubas paleido du labai pasyviai besigynusius gynėjus Greivisą Vasquezą bei Lou Williamsą, įsigijo gynybos ekspertą DeMarre'ą Carrollą, gerai besiginantį gynėją Cory Josephą, pašaukė judrius naujokus Deloną Wrightą bei Normaną Powellą.
„Raptors“ taip pat išsaugojo tvirtą gynėją Kyle'ą Lowry bei atletiškumo pavyzdį DeMare'ą DeRozaną.
Kai J.Valančiūnas yra priešais kamuolį turintį varžovą, jie atakuoja 3 proc. prasčiau nei jų pataikymo vidurkis. Tris kartus iš eilės geriausiai besiginančiu NBA žaidėju išrinktas Dwightas Howardas varžovų pataikymo vidurkį suprastina 3,2 proc.
Visi šie žaidėjai turėtų gerokai sustiprinti „Raptors“ gynybą prie perimetro. Šie kur kas rečiau leis varžovų gynėjams nepersistengus įsibrauti į baudos aikštelę. Tuo pačiu tai reikš mažiau susikeitimų dengiamaisiais J.Valančiūnui.
Galų gale, kuo arčiau krepšio atsidurs varžovas, tuo geriau gynyboje ten jaučiasi J.Valančiūnas.
J.Valančiūnas gynyboje kažin ar kada nors prilygs Andrew Bogutui. Palyginimui, prieš australą varžovų taiklumas suprastėja 14,8 proc. nuo jų bendro vidurkio. Kita vertus, tris kartus iš eilės geriausiai besiginančiu NBA žaidėju išrinktas Dwightas Howardas varžovų pataikymo vidurkį suprastina 3,2 proc.
J.Valančiūnas galbūt trijų iš eilės DPOY (geriausiai besiginančio žaidėjo titulas. – Red.) nelaimės, tačiau lietuvis gali paslėpti savo trūkumus gynyboje.
Juolab kad „Raptors“ baudos aikštelės generolas vasarą atkakliai dirba bandydamas įgyti greičio ir, kaip pats sakė, nenori būti „lėtu vidurio puolėju“.