Serbija krito pasaulio čempionato finale, 77:83 pralaimėdama Vokietijai.
„Mūsų galvos aukštai iškeltos – mes pasiekėme labai daug“, – sakė A.Avramovičius, kuris tempė Serbijos rinktinę antroje mačo pusėje ir iš viso surinko 21 tašką.
„Bet tai jau praeitis. Dabar žiūrime į olimpines žaidynes, kur sieksime ne prastesnių rezultatų“, – pridūrė jis.
„Vokietija žaidžia nuostabiai, ne tik šiame čempionate, bet ir apskritai pastaraisiais metais. Jų fiziškumas nulėmė baigtį šįkart. Turėjome savo šansų, bet nepataikėme.
Toks sportas – kažkas turi laimėti auksą, kažkas sidabrą, bet aš jaučiuosi lyg būtume laimėję auksą, ir taip jaučiasi visa komanda.
Mes didžiuojamės tuo, ką padarėme. Manau, mūsų šalis mumis didžiuojasi, privertėme Serbijoje visus šypsotis.
Daug gerų komandų nenuėjo taip toli – JAV, Australija, Ispanija... Taigi mes tikrai didžiuojamės. Ir tai ne tik apie krepšinį – mūsų ryšiai šioje komandoje neįtikėtini, tapome kaip šeima“, – kalbėjo A.Avramovičius.
Tiek jis, tiek treneris Svetislavas Pešičius daug kalbėjo apie tai, kad komandą finale kankino negalavimai.
„Sveikinimai Vokietijai, puikios rungtynės“, – kalbėjo treneris.
„Jie verti pergalės, nes visas 40 minučių žaidė aukščiausiu lygiu, labai fiziškai. Tokioms rungtynėms reikia geresnės rotacijos.
Nikola Milutinovas turėjo sveikatos problemų po mačo su Kanada.
Medikai darė viską, ką galėjo, bet jis nebuvo 100 proc. pasirengęs.
Bogdanas Bogdanovičius taip pat negalavo, o mačo pradžioje netekome susižeidusio Ognjeno Dobričiaus. Su tiek problemų vieneriose rungtynėse gal dar nebuvau susidūręs. Bet tai nekeičia to, kad Vokietija žaidė puikiai ir yra nusipelniusi titulo. Mes turėjome savo šansų, bet finale reikia būti geresnės fizinės būklės“, – dėstė S.Pešičius.
Jis serbų rinktinę iki pasaulio čempionato aukso buvo nuvedęs dar 2002 metais, bet pakartoti žygio po kelių dešimtmečių nepavyko.
