Geras projektavimo etapas – pusė darbo
Daugiabučių namų modernizavimo projektai yra rengiami dviem etapais: pirmiausia parengiamas investicijų planas, o jo pagrindu – techninis darbo projektas. Būtent dėl šios sekos techninio darbo projekto kokybė tiesiogiai priklauso nuo investicijų plano parengimo kokybės. Dėl to, anot Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus eksperto Edvardo Petrausko, labai svarbu jau investicijų plano rengimo metu numatyti visus esminius aspektus, kurie vėliau lems sėkmingą techninio projekto įgyvendinimą.
„Vienas iš tokių aspektų yra vidaus patalpų oro kokybė ir tinkamas mikroklimatas. Jau investicijų plano etape reikėtų įtvirtinti reikalavimą projektuotojams, kad rengiant techninį darbo projektą tam būtų skiriamas ypatingas dėmesys. Tai ypač svarbu todėl, kad modernizuojant pastatą, apšiltinus jo konstrukcijas ir sandarinant atitvaras, sumažėja natūralaus oro srautas iš išorės. Tokiu atveju techniniame darbo projekte turi būti numatyti techniniai sprendimai, užtikrinantys tinkamą oro pritekėjimą ir tinkamą mikroklimatą patalpose“, – sako E. Petrauskas.
Anot E. Petrausko, atlikus daugiabučių pastatų projektų ekspertizes, pastebėta, kad kita dažna renovacijos projektų klaida – nepakankamai detalūs techniniai darbo projektai. Juose trūksta tam tikrų dalių, pateikiama ne visa arba netiksli dokumentacija. Tokie trūkumai gali lemti ne tik papildomas išlaidas ir renovacijos projekto užsitęsimą, bet ir neefektyvius sprendimus, kurie nulemia gyventojų gyvenimo kokybę po modernizacijos.
Reikėtų vertinti kaip ilgalaikę investiciją
Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos vadovo dr. Karolio Banionio, klaida į daugiabučių modernizaciją žiūrėti ir tik kaip į galimybę sutaupyti trumpuoju laikotarpiu. Pasirinkus kokybiškas renovacijos priemones tai – ilgalaikė investicija.
„Atnaujintame daugiabutyje būsto vertė įprastai bus aukštesnė nei nerenovuotame. Be to, daugeliu atvejų investicija į renovaciją yra gerokai mažesnė, nei būsto vertės prieaugis po darbų. Jei žmogus nusprendžia parduoti butą, jis už renovuotame name esantį būstą gali gauti kur kas didesnę sumą nei už tokį patį, bet neprižiūrėtame daugiabutyje. Nemažiau svarbus ir gyvenimo kokybės aspektas. Įrengus naujas šildymo ir vėdinimo sistemas, gyventojai gali patys reguliuoti patalpų temperatūrą ir taip užtikrinti komfortą visus metus“, – sako ekspertas.
Be to, naujos inžinerinės sistemos užtikrina saugumą – sumažėja rizika, kad prakiurs vamzdynas, sutriks šildymo ar vandens tiekimas. Gyventojas gali būti ramus, kad net ir išvykęs ilgesniam laikui, grįžęs neras nemalonių siurprizų. Galiausiai, daugiabutis tampa patrauklesnis. Gyvenimas tvarkingame, moderniame name sukuria visiškai kitą emociją ir didina bendruomenės pasididžiavimą savo aplinka, aiškina pašnekovas.
Sėkmę lemia ir gyventojų įsitraukimas
Dar viena dažnai pasitaikanti klaida – kai gyventojai į renovacijos procesą žiūri nepakankamai atsakingai, ypač investicinio plano rengimo bei techninių darbų etape. Pasak E. Petrausko, jeigu pradiniame etape nepasiekiamas bendras sutarimas, butų savininkai nesigilina į pateikiamus sprendinius ir aktyviai neišsako savo nuomonės, vėliau kyla problemų – pradedami koreguoti jau patvirtinti sprendimai, taisomas investicijų planas, iš naujo organizuojami balsavimai. Tokie pokyčiai trikdo procesą, stabdo darbus bei galiausiai pakenkia ne tik terminams, bet ir renovacijos kokybei.
„Vėliau, planuojant techninius darbus, projektuotojai pristato gyventojams konkrečius sprendinius: ar bus keičiami langai, vamzdynai, radiatoriai, kokia bus pasirinkta ventiliacijos sistema, ar planuojamas balkonų stiklinimas. Šiame etape taip pat dar galima diskutuoti, teikti pastabas ir, jei įmanoma, atlikti pakeitimus, priimtinus visiems. Vis dėlto, šiame etape gyventojų aktyvumo dažnai trūksta. Vėliau pasitaiko situacijų, kai darbai jau vyksta, o žmonės reiškia nepasitenkinimą dėl to, apie ką galėjo pasisakyti anksčiau“, – teigia ekspertas.
E. Petrauskas pažymi, kad būtent ankstyvas gyventojų įsitraukimas padeda užtikrinti sklandų projekto įgyvendinimą ir išvengti ginčų ateityje. Kai sprendimai jau priimti ir prasideda darbai, dažni bandymai juos keisti trikdo statybų procesą, išbalansuoja darbus ir gali pakenkti galutinei renovacijos kokybei.
Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti, siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės, neseniai buvo pratęstas ir galioja iki 2026 m. balandžio 1 dienos.
Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
