Tinklalaidėje „Kas bus rytoj?“, bendradarbiaujant su Mykolo Romerio universitetu, šia tema žurnalistė Eglė Gabrytė kalbasi su Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu Andriumi Romanovskiu, Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto profesorius dr. Andriumi Stasiukynu ir Mykolo Romerio universiteto Vadybos ir politikos mokslų instituto profesoriumi dr. Algiu Krupavičiumi.
Pirmiausia reikėtų atskirti kelias sąvokas – „biurokratiją“ ir „biurokratizmą“. Pirmoji, anot A.Stasiukyno, biurokratija, kaip valdymo modelis, yra naudinga ir egzistuoja visose organizacijose – tiek viešajame sektoriuje, tiek versle, tačiau kartais įmonėse atsiranda biurokratizmo požymių – papildomų šalutinių funkcijų, veiklų ar procesų, kurie neneša naudos įmonės tikslams pasiekti. Ypač viešajame sektoriuje, kurio funkcija – gyventojų gyvenimo kokybė, ypatingai sunku nustatyti, kurios funkcijos neša naudą, o kurios – ne.
„Mes, kaip Lietuvos verslo konfederacija, esame sukūrę efektyvios valstybės komisiją ir esminis dalykas, kurį pastebime, kai įmonės į mus kreipiasi, yra viešajame sektoriuje užstrigę procesai: derinimas, daugybė vizavimų, mažai motyvacijos gerai dirbti bei padėti spręsti problemas ir didelis nenoras prisiimti atsakomybę“, – teigia A.Romanovskis.
JAV, kurios pavyzdys vis aptarinėjamas, Donaldas Trumpas yra įkūręs Vyriausybės efektyvumo departamentą, kuriam vadovauja Elonas Muskas. Jo tikslas, anot A.Krupavičiaus, yra optimizuoti vyriausybės veiklą, modernizuoti informacinių technologijų infrastruktūrą, mažinti biurokratiją, o taip pat per 15 mėn. sutaupyti 1 trilijoną dolerių: „Pats veiklos modelis yra ganėtinai paprastas. Departamente dirba vos 50 žmonių, jį sudaro komandos po 4 žmones, kurie veikia atskirose federalinėse agentūrose – Švietimo, Sveikatos bei kituose departamentuose“.
Profesorius taip pat pastebi, kad komandą sudaro vos keletas žmonių: vadovas, inžinierius, žmogiškųjų išteklių specialistas ir teisininkas, tad komandos iš tikrųjų yra mažos, lanksčios ir veikiančios konkrečiai bei efektyviai: „Kalbant apie Lietuvą, valstybės tarnyboje yra gerokai per daug žmonių. Tai rodo net statistika – Lietuvoje yra 54 tūkst. valstybės tarnautojų, tai yra 4 proc. dirbančiųjų, net 2 proc. daugiau nei JAV. Netgi mūsų kaimyninėse šalyse jų yra mažiau, pavyzdžiui, Estijoje – 2,9 proc. Manau, kad valstybės tarnautojų skaičių tikrai galėtume mažinti“.
Visgi profesorių nuomonės šiuo klausimu išsiskiria. A.Stasiukynas teigia, kad viešasis sektorius nėra per didelis, o svarbiausia yra žinoti, ko valstybė siekia, kokie yra jos tikslai. „Jeigu Lietuvą lyginame su kitomis pasaulio valstybėmis, kurios orientuojasi į gerovės valstybės modelį, pas jas didėja viešasis sektorius, nes reikia daugiau paslaugų žmonėms. Tad norint, kad ir Lietuva ateityje taptų gerovės valstybe, viešasis sektorius yra per mažas“, – profesorius primena, kad galime valstybes lyginti tiek per skaičius, tiek per jų siekiamus tikslus.
Kitas svarbus Elono Musko principas – darbuotojams suteikiamos atsakomybės, didesnė autonomija. A.Romanovskis su šiuo požiūriu sutinka, tačiau išskiria vieną svarbų aspektą: „Lietuva, skirtingai nei Amerika, turi labai griežtą ir seną valstybės tarnybos modelį, tačiau, jeigu peržvelgtume, kiek iš tikrųjų yra valstybės tarnautojų, tokių kaip teisėjai, politikai, kurie duoda priesaiką, jų skaičius sumažėtų drastiškai. Kai kurios funkcijos nebėra reikalingos, kad žmogus būtų laikomas valstybės tarnautoju“.
Tačiau kiekviena valstybė, anot A.Krupavičiaus, gali pasirinkti savo strategiją, tad galimybių tikrai yra. „Reikia situacijos analizės, audito, kuris įvertintų, ar turime tinkamo dydžio valstybės tarnybą, ar jos yra per daug, o galbūt per mažai. Tačiau tai Lietuvoje nėra daroma. Reikėtų pažvelgti į JAV pavyzdį, kuris aiškiai parodo, kad jų pirminis tikslas – išsiaiškinti situaciją, padaryti federalinių agentūrų auditą, peržvelgti, kiek yra tarnautojų, ką galima sumažinti ir kaip eiti į priekį“, – Lietuvos ir JAV skirtumus nurodo profesorius.
Visgi reikėtų nepamiršti valstybės tikslų. JAV vyrauja kitokia struktūra, o Lietuva, esanti kontinentinėje Europoje, taip pat, anot A.Stasiukyno, turi kitokią struktūrą: „Mūsų valstybė mažėja, tačiau mes norime gyventi geriau, o visą tai turi atliepti viešasis sektorius. Tad manau, kad tos analizės tikrai reikia, tačiau ne per darbuotojus, o per valstybės funkcijas, kurios parodo, ką mes norime nuveikti, kad galėtume pasiekti ilgalaikius tikslus“.
Kitas JAV pavyzdys – Elono Musko teikiama pirmenybę greitam prototipų kūrimui vietoj ilgų planavimo etapų. O klaidos, jeigu iš jų yra pasimokoma, toleruojamos. Tik ar toks principas tiktų Lietuvai?
Visą laidą žiūrėkite čia.
