Biurokratijos „plytos“ verslo kuprinėje
„Kiekvienas perteklinis reikalavimas yra kaip plyta ant verslo pečių“, – sako EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.
Tokios „plytos“ gali būti ataskaitų dubliavimas, pertekliniai patikrinimai ar sudėtingi duomenų pateikimo standartai. Tai reikalauja laiko, o gaištamas laikas versle gali lemti ir mažesnius atlyginimus, menkesnį mokesčių surinkimą ir mažėjantį konkurencingumą.
EK išsikėlė konkretų tikslą – sumažinti bendrą biurokratinę naštą 25 proc.
Siekiant pakeisti šią padėtį, EK išsikėlė konkretų tikslą – sumažinti bendrą biurokratinę naštą 25 proc., o mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) – daugiau kaip trečdaliu. Lietuvai tai itin aktualu: pagal įmonių struktūrą mūsų šalyje dominuoja būtent MVĮ segmentas.
„Tai, ką daro Komisija, yra paranku Lietuvai. Supaprastinimai pirmiausia orientuoti į mažąsias įmones, nes būtent jos yra jautriausios reguliavimui“, – pažymi M. Vaščega.
Nuo duomenų dubliavimo iki europinio teisinio kelio
Vienas iš siūlomų pakeitimų – sumažinti tam tikrus Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimus mažoms įmonėms. Planuojama mažinti tokių situacijų, kai įmonės turi teikti tuos pačius duomenis skirtingoms institucijoms kelis kartus, skaičių. Taip pat žadama mažinti perteklinius patikrinimus žemės ūkyje.
Tačiau taisyklių paprastinimas reiškia ne tik reikalavimų mažinimą – kartais tai ir pagalba verslui, orientuojantis tarp skirtingų reikalavimų ES viduje. Pasak M. Vaščegos, net ir bendra ES rinka kartais veikia prasčiau nei bloko valstybių prekybiniai santykiai su trečiosiomis šalimis.
„Pavyzdžiui, turime vidinių ES prekybos barjerų, kurie kai kuriais atvejais yra didesni netgi už naujuosius Jungtinių Amerikos Valstijų įvestus muitus. Todėl viena ambicingiausių EK idėjų – sukurti bendrą teisinę sistemą įmonėms, kuri galėtų veikti paraleliai su nacionalinėmis. Tai būtų vieninga schema, kuria galėtų vadovautis verslas visoje ES – nesvarbu, kurioje šalyje būtų įsikūręs.
Tai itin aktualu paslaugų teikėjams, ypač jei jų profesija priskiriama prie reguliuojamų.
Tai itin aktualu paslaugų teikėjams, ypač jei jų profesija priskiriama prie reguliuojamų. Pavyzdžiui, šiuo metu ES egzistuoja daugiau nei 5 tūkstančiai tokių profesijų, tačiau vos 7 iš jų visose šalyse pripažįstamos pagal vienodą standartą“, – pavyzdį pateikia M. Vaščega.
Europos Komisijos siūlymai atitinka Lietuvos viziją
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas pastebi, kad šiuo klausimu mūsų šalies Vyriausybės ir EK prioritetai visiškai sutampa. Pasak jo, Lietuva taip pat sau kelia tikslą mažinti biurokratiją, o vienas iš pagrindinių žingsnių šia linkme – vadinamieji „investicijų greitkeliai“, kuriais vietoje įprastai gana ilgų leidimų derinimo procedūrų investiciniams projektams suteikiamas prioritetas ir visas procesas ženkliai pagreitinamas.
„Tikrai egzistuoja perteklinis reguliavimas tiek nacionaliniu, tiek europiniu lygiu, tad jei tvarkysimės tik vienoje iš šių plotmių – norimo rezultato nebus. Svarbu tai, kad EK ir nacionalinės atskirų šalių iniciatyvos gali veikti sinergijos principu – drauge, sustiprindamos viena kitą“, – įsitikinęs ministras.
Jis priduria, kad artėjant 2027-iesiems metams, kurių pirmąjį pusmetį (sausio 1 d. – birželio 30 d.) Lietuva pirmininkaus ES Tarybai, Europos Komisijos inicijuotas biurokratijos mažinimas sutampa su Lietuvos išsikeltais tikslais bei prioritetais ir sukuria mums itin palankią situaciją.
Rizikos ir pasitikėjimas
Vis dėlto, bet kokie supaprastinimai neišvengiamai susiduria su pasitikėjimo klausimu. Kai kurios įmonės jau yra investavusios į atitikimą senesniems reikalavimams, pavyzdžiui, rengusios tvarumo ataskaitas. Jei reikalavimai švelninami naujiems rinkos dalyviams – kyla klausimas dėl sąžiningos konkurencijos.
Pasak L. Savicko, galima rinktis reguliavimą, kuris remiasi nepasitikėjimu ir siekiu užkardyti kiekvieną gudravimą, arba reguliavimą, paremtą pasitikėjimu ir noru augti. Ministro nuomone, kur kas greičiau judėti į priekį leistų pasitikėjimu grįstas taisyklių ir reguliavimo paprastinimas.
„Žinoma, pasitikėjimas yra svarbu – ir ne tik verslui. Pavyzdžiui, į planuojamus pokyčius dėmesį atkreipė ir žaliųjų idėjų šalininkai, perspėję, kad pernelyg didelis taisyklių liberalizavimas galėtų turėti neigiamos įtakos klimato kaitai. Noriu pabrėžti, kad taisyklių paprastinimas tikrai nereiškia standartų menkinimo“, – sako M. Vaščega.
Ekonominė aplinka – geresnė nei tikėtasi
Šios permainos vyksta gana nemenkų pasaulinių ekonominių iššūkių kontekste, kuriame ES atrodo pakankamai neblogai. Visai neseniai EK pristatė naujausias ekonomines prognozes, kurios nuteikia kiek optimistiškiau nei ankstesnės – jose tikimasi, kad ES ekonomikos augimas šį pavasarį sieks daugiau nei 1 proc.
Anot M. Vaščegos, tai lėmė ES vidaus vartojimo augimas ir spartus atlyginimų kilimas, ypač Lietuvoje. Visgi, neapibrėžtumas pasaulinėje prekyboje ir nauji muitai iš JAV, tampa rimtu iššūkiu.
Visgi, neapibrėžtumas pasaulinėje prekyboje ir nauji muitai iš JAV, tampa rimtu iššūkiu.
„Pasaulinė prekyba šiuo metu apsunkinta – tai faktas, kurį turime priimti kaip bazinį scenarijų. Tačiau Lietuva bendrame ES kontekste atrodo gana stipriai – patenka jei ne į pirmąjį sparčiausiai augančių ES valstybių penketuką, tai yra labai netoli jo, kartu su Lenkija ir kai kuriomis pietinėmis bloko valstybėmis, pavyzdžiui, Graikija ar Kipru, kurios neseniai įgyvendino labai reikalingas savo ekonomikos struktūrines reformas“, – pasakoja EK atstovas.
Gynybos supaprastinimai – birželio planuose
Jau kitą mėnesį EK žada pristatyti penktąjį taisyklių supaprastinimo rinkinį, šįkart skirtą gynybos sektoriui. M. Vaščega sako, jog tai apims procedūrų mažinimą, leidimų išdavimo supaprastinimą ir finansų pritraukimo palengvinimą. Pastarasis aspektas, pasak EK atstovo, yra ypač svarbus, nes gynybos pramonė ekonominiu požiūriu laikoma gana rizikingu sektoriumi ir į jį pritraukti investicijų yra sudėtinga.
Ekonomikos ir inovacijų ministras sako, kad šis paketas yra labai laukiamas ir reikalingas.
„Tiek Lietuvos, tiek artimiausių aplinkinių Europos šalių interesas, kalbant apie gynybos sektorių, yra akivaizdus. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje turime susitelkimą šiuo klausimu, investuojame, didiname lėšas gynybos sričiai ir siekiame, kad mūsų gynybos pramonė taptų prioritetine ekonomikos sritimi.
Europos saugumo klausimas yra bendras ir į jį reikia žvelgti būtent visos ES lygiu.
Labai tikiuosi, kad mūsų pėdomis paseks ir geografiškai tolimesnės ES valstybės, o investicijas bei verslo procesus lengvinantys sprendimai bus priimti ES lygmeniu, nes Europos saugumo klausimas yra bendras ir į jį reikia žvelgti būtent visos ES lygiu“, – įsitikinęs L. Savickas.
ES kaip navigacija, o ne galvosūkis
Apibendrindamas EK vykdomą iniciatyvą sumažinti biurokratiją, M. Vaščega sako, jog svarbu, kad ES veiktų ne kaip kliūčių ruožas, o kaip navigacijos sistema.
„Kuo ES taisyklių sistema yra aiškesnė, vienodesnė ir intuityvesnė, tuo labiau tiek dideli, tiek maži rinkos dalyviai gali lengviau planuoti ir plėsti savo veiklą visoje ES teritorijoje. EK siekia, kad bet kurios iš 27 šalių verslas turėtų galimybę vadovautis viena teisine sistema, kurios įtvirtinimas reikštų ne standartų mažinimą, o būtent taisyklių supaprastinimą ir biurokratijos mažinimą. Ši viena, visoms 27 ES valstybėms bendra teisinė sistema bus pasiūlyta 2026 metų pirmąjį ketvirtį“, – sako M. Vaščega.
Sprendžiant iš jau pateiktų pasiūlymų ir jų krypties, galima tikėtis, kad biurokratijos mažinimas ES iš tikrųjų netaps tik deklaratyviu pareiškimu. Abu laidos pašnekovai sutaria, kad, suvienodinus EK ir atskirų ES valstybių požiūrį, net ir didžiausios biurokratinės „plytos“ ant verslo pečių taps kur kas lengvesnės.
Pilną laidą galite pamatyti čia: EK mažina biurokratiją: kaip tai pasijaus Lietuvoje?
