-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2022 05 12

Gegužės 9-ąją – jokių ženklų apie lūžį kare. Kas vyko iki šiol?

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį savo kalboje rusų pasididžiavimą dėl pergalės prieš nacistinę Vokietiją bandė paversti parama jo invazijai į Ukrainą, tačiau nepaskelbė nei įsivaizduojamos pergalės, nei visuotinės mobilizacijos. 15min apžvelgia Maskvos agresijos priešistorę ir ligšiolinius karo etapus.

Pagal JAV naudojamą šešių fazių sistemą, karas susideda iš kelių skirtingų etapų. Kiekvienam iš jų būdingi skirtingi veiksmai bei tikslai.

Sistema padeda lengviau sekti įvykius ir analizuoti karo eigą, o kartais ja naudojantis galima netgi nuspėti tolimesnius veiksmus.

Šarūnas Mičiulis/Karo fazių schema
Šarūnas Mičiulis/Karo fazių schema

Nulinė fazė – formavimas

Šio etapo metu valstybė puolėja ruošia „dirvą“ artėjančiam karui. Jam gali būti būdinga propaganda šalies viduje, karinės eigos planavimas, stiprinami ryšiai su galimais sąjungininkais. Šio etapo metu dar nėra atliekami jokie tiesioginiai kariniai veiksmai.

Rusijoje prieš NATO nukreiptos propagandos suintensyvėjimas pastebėtas iškart po Krymo aneksijos 2014 metais. Vienas iliustratyvių propagandos atvejų – 2017 metų vasarį Rusijos naujienų portalas Life.ru paskelbė suklastotą garso įrašą, kuriame NATO sekretorius Jensas Stoltenbergas neva bendrauja su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka.

Vėliau paaiškėjo, kad tariamas Porošenkos balsas yra rusų propagandistų.

I fazė – atgrasinimas

Tai etapas, kai prasideda krizė. Viešai aiškėja, kad šalis planuoja puolimą. Šios fazės metu gali prasidėti papildomų žvalgybos, stebėjimo priemonių dislokavimas strateginėse vietose, karių pratybos.

Rusijos ir Ukrainos kare šis etapas prasidėjo 2021 metais.

Rusijos veiksmai

Ukrainos ir jos rėmėjų veiksmai

2021 m. kovą ir balandį Rusija prie sienos su Ukraina dislokavo apie 110 000 karių su tankais ir kita sunkiąja ginkluote.

Kariai buvo išvesti po to, kai JAV prezidentas J.Bidenas surengė aukščiausiojo lygio susitikimą su V.Putinu.

2021 m. lapkričio 10 d. Jungtinės Valstijos pranešė apie neįprastą Rusijos karių judėjimą šalia Ukrainos sienos. Lapkričio 28 d. Ukraina pranešė apie 92 000 Rusijos karių telkimą.

2021 m. gruodžio 7 d. JAV prezidentas Joe Bidenas perspėjo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl „griežtų ekonominių ir kitų priemonių“, jei Rusija užpuls Ukrainą.

2021 m. gruodžio 17 d. V.Putinas pasiūlė apriboti NATO veiklą Rytų Europoje ir uždrausti Ukrainai įstoti į NATO.

Vakarai ultimatumą atmetė.

2022 m. sausio 17 d. Rusijos kariai pradėjo vykti į Rusijos sąjungininkę Baltarusiją tariamai „karinėms pratyboms“.

2022 m. sausio 19 d. JAV Ukrainai skyrė 200 mln. dolerių saugumui užtikrinti.

2022 m. sausio 25 d. Rusijoje, šalia Ukrainos ir Krymo vyko Rusijos pratybos, kuriose dalyvavo 6 000 karių ir 60 reaktyvinių lėktuvų.

2022 m. sausį NATO sąjungininkai paskelbė padidintą pajėgų parengtį ir pasiuntė karinių laivų ir naikintuvų, kad sustiprintų rytinio bloko gynybą.

2022 m. vasario 10 d. Rusija ir Baltarusija pradėjo karines pratybas, kurios turėjo trukti apie 10 dienų.

Idealiu atveju – karas gali pasibaigti jau pirmame etape: jei viena šalis įbaugintų kitą taip, kad ši pasiduotų be kovos.

II fazė – iniciatyvos paėmimas

Šio etapo tikslas – sklandžiai pradėti puolimą, pasiruošti karo plano vykdymui. Veiksmai gali būti įvairūs – nuo neskraidymo zonų nustatymo iki ribotų smūgių, svarbu užtikrinti prieigą prie strateginių taškų.

Rusijos ir Ukrainos kare šis etapas prasidėjo vasario 24 dieną – 4 val. ryto Maskvos laiku Rusijos kariai paleido pirmąsias raketas į Ukrainą, o prieš pat 6 val. ryto V.Putinas paskelbė, kad pradės „specialią karinę operaciją“.

Tą patį rytą paprašyta Ukrainos oro eismo valdymo padalinių sustabdyti skrydžius, oro erdvėje virš Ukrainos buvo apribotas orlaivių eismas, o Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra visą teritoriją pripažino aktyvaus konflikto zona.

Rusijos karinė technika į Ukrainą įvažiavo keliomis kryptimis: iš anksčiau aneksuoto Krymo puolimas vystytas į pietinę šalies dalį, šiaurėje pultas Černihivas, Kyjivas, o rytuose gintis teko Charkivui.

Šarūnas Mičiulis/Pirmų Rusijos puolimų žemėlapis
Šarūnas Mičiulis/Pirmų Rusijos puolimų žemėlapis

III fazė – poveikio darymas

Tai – tiesioginis karas, puolimai, mirtys. Šios fazės metu puolami ir ginami svarbiausi šalies taškai – aerodromai, priešlėktuvinė gynyba, kiti strateginiai didelės vertės taikiniai.

Šios karo fazės tikslas – užimti kuo daugiau strateginių puolamos šalies taškų. Tai yra kritinė karo fazė, kurios metu apsprendžiamas viso konflikto nugalėtojas.

Šis etapas Rusijos ir Ukrainos kare prasidėjo vasario 24 dieną ir tęsiasi iki šiol. Rusija iš pradžių puolė keliomis kryptimis, bet po sėkmingos ukrainiečių gynybos atsitraukė nuo Kyjivo, kurio nesugebėjo užimti. Kaip ir kitų Ukrainos šiaurėje ir šiaurės rytuose esančių miestų.

Šarūnas Mičiulis/Rusijos-Ukrainos karas gegužės 5 d.
Šarūnas Mičiulis/Rusijos-Ukrainos karas gegužės 5 d.

Maskva tikisi, kad Rusijos kariuomenei pavyks užimti pakankamai strateginių taškų ir teritorijų, kad jų kontrolę būtų galima išnaudoti pergalei pasiekti, o Ukrainos kariai aršiai kovoja, kad to nebūtų.

Vis dėlto mažiausiai trijose puolimo kryptyse Rusijos pajėgos nepasiekė joms keltų tikslų ir buvo priverstos nutraukti puolimą bei persikelti kitur. Kyjivą agresoriaus kariai puolė tiek iš šiaurės vakarų, tiek iš šiaurės rytų, tačiau per daugiau nei mėnesį karinių veiksmų buvo priversti pripažinti operacinį pralaimėjimą.

Pirmosiomis karo dienomis Rusijos kariai gana sėkmingai puolė dešiniuoju Dnepro krantu, užėmė Černobylį ir kitus miestelius, tačiau strigo už keliasdešimties kilometrų nuo Ukrainos sostinės – prie Hostomelio, Bučos ir Irpinės. Būtent šiuose miesteliuose kelias savaites vyko arši kova, tačiau, ukrainiečiams pradėjus vykdyti kontratakas ir atsiėmus vakaruose esančius Borodiankos ir Makarivo miestus, Rusijos kariai buvo priversti atsitraukti.

Atsitraukti rusai buvo priversti ir iš šiaurės rytų krypties, kur jiems taip ir nepavyko apsupti Černihivo bei pralaužti Brovarų gynybos. Nors iki tol kelis mažesnius miestelius jiems šiame regione pavyko kontroliuoti, tačiau persidislokavimas privertė juos apleisti.

Iš Sumų krypties atakavusios Rusijos pajėgos pirmosiomis savaitėmis gana sėkmingai vystė puolimą, sugebėjo užimti Romnus, Konotopą ar Trostjanecą ir priartėjo prie Kyjivo. Tačiau ilgainiui tvarios kontrolės nesugebėjo išvystyti ir taip pat buvo priverstos atsitraukti.

Nuo pirmųjų karo dienų Rusijos pajėgos sėkmingiausiai puolimą vystė Pietų Ukrainoje – gana greitai joms pavyko kirsti Dneprą, užimti Kachovką, Chersoną ir judėti link Kryvyj Riho. Ilgainiui ukrainiečiams pavyko sustabdyti Rusijos progresą, atsiimti dalį mažesnių miestų, bet okupacinės pajėgos vis dar kontroliuoja didžiąją dalį Chersono srities.

Pietryčiuose Rusijos kariai taip pat greitai užėmė Melitopolį, Berdianską ir Enerhodarą bei pradėjo blokuoti Mariupolį. Prie blokados netrukus prisijungė Volnovachą su žeme sulyginę kariai iš apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos. O industriniame „Azovstal“ komplekse apsupti Ukrainos gynėjai tebekovoja iki šiol.

Jei Rusijai pavyktų užimti Mariupolį, ji tvirtai sujungtų sausumos kelią nuo 2014 metais užgrobto Krymo pusiasalio iki Donbaso regiono. Pasiekusios pergalę Mariupolyje Rusijos pajėgos galėtų pulti link Zaporižios ar Avdijivkos, kur iki šiol joms nepavyko pasiekti norimų rezultatų.

Svarbiausi mūšiai šiuo metu vyksta šiauriniame Donbaso flange, kur Rusijos pajėgoms pastarosiomis savaitėmis pavyko užimti Iziumą ir Popasną, tačiau ukrainiečiai tuo metu kontratakavo Charkivo apylinkėse ir sėkmingai gynėsi kituose ruožuose, taip stabdydami Rusijos progresą ir keldami grėsmę jų puolimui visame regione.

Sėkmė Donbase leistų Rusijai kontroliuoti šį smarkiai industrializuotą regioną, garsėjantį dideliais akmens anglies ištekliais ir jų kasybos pramone. Regiono aneksavimas leistų Rusijai visiškai kontroliuoti Azovo jūrą, sukurti sausumos kelią į Krymą ir sustiprinti Juodosios jūros kontrolę.

Kiti svarbūs išpuoliai Rusijos ir Ukrainos kare:

Taikinys

Pradžia

(2022 m.)

Puolėjas

Kodėl svarbu?

Čuhujivo oro bazė

Vasario 24 d.

Rusija

Per išpuolį buvo panaudota balistinė raketa 9M79 „Tochka“. Šie ginklai yra labai netikslūs ir niekada neturėtų būti naudojami apgyvendintose teritorijose. Raketos pataikė ir į civilių gyvenamuosius namus, tai buvo vienas pirmųjų Rusijos padarytų karo nusikaltimų.

Ukrainos kariuomenės raketų ir aviacinės amunicijos požeminis sandėlis Deliatyne

kovo 18 d.

Rusija

Rusija prieš Ukrainą paleido galingas hipergarsines raketas – tai buvo pirmas žinomas tokių raketų panaudojimas kovoje. Tikėtina, kad raketų paleidimu buvo siekiama išbandyti ginklus ir pasiųsti žinią Vakarams apie Rusijos pajėgumus.

Rusų laivas „Moskva“

balandžio 13 d.

Ukraina

Šis kreiseris yra didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos per karą nuskandintas Rusijos karo laivas. Taip pat tai tas pats laivas, kurio įgula pareikalavusi Ukrainos karių pasiduoti, sulaukė atsakymo: „Rusijos karini laive, eik n***i“.

Nepaisant itin aršaus Ukrainos karių pasipriešinimo, Rusijos kariuomenė stengiasi užtvirtinti laimėjimus okupuotuose miestuose ir dalyje jų jau pradėjo ketvirtosios karo fazės veiksmus.

IV fazė stabilizavimas

Stabilizavimo etapas reikalingas, kai nėra funkcionuojančių teisėtos civilinės valdžios institucijų. Šiame etape kariuomenė įsitvirtina šalyje. Etapui gali būti būdingi teritoriją užėmusios šalies „pasirodymai“ – pavyzdžiui, kovinių oro patrulių praskridimai pro miestus. Plečiamos sausumos dalinių veikimo zonos.

Ketvirtosios fazės tikslas – pradėti įtvirtinti valdžią užimtoje teritorijoje.

Šis etapas kai kuriuose okupuotuose Ukrainos miestuose jau prasidėjo – Rusija juose keičia valiutą, diegia ryšių kontrolę.

Kremliaus okupacinės pajėgos Chersone įvedė keturių mėnesių pereinamąjį laikotarpį, per kurį nuo gegužės 1-osios Ukrainos grivinos keičiamos į Rusijos rublius. Okupuoto Melitopolio ir Volnovachos parduotuvėse pradedama pereiti prie Rusijos rublių.

Balandžio 24 dieną Ukrainos gynybos ministerijos Žvalgybos direktoratas pranešė, kad okupantai užimtose Charkivo srities teritorijose diegia Rusijos valdomą „MegaFon“ įrangą, taip tikriausiai siekdami sugriežtinti telefono ir interneto tinklų kontrolę teritorijose, kurias Rusijos pajėgos šiuo metu yra užėmusios arba ketina užimti po planuojamų puolamųjų operacijų.

Svarbu paminėti, jog, nepaisant to, kad kai kuriuose Ukrainos miestuose jau pradedamas stabilizavimas, Rusijos ir Ukrainos kare vis dar vyrauja trečiojo etapo, tiesioginio karinio konflikto, veiksmai. Ukrainai atsikovojus šiuos miestus – atlikti stabilizavimo veiksmai nebeturės galios.

V fazė – civilinės valdžios įgalinimas

Vadovaujantis šio operacinio plano eiga, teoriškai toliau galėtų būti įgyvendinama penktoji karo fazė.

Penktame karo etape užimtose teritorijose įgalinama laimėjusios šalies valdžia. Šiai fazei gali būti būdinga cenzūra, perdėtas naujojo vado šlovinimas, propaganda.

Ši karo fazė 2022 metais užimtuose Ukrainos miestuose nėra pradėta.

Pasibaigus penktajai fazei, okupuotoje šalyje ir toliau būtų vykdoma propaganda, užimtose teritorijose būtų bandoma sukurti bendrą identitetą su okupantais.

Ar Rusijai karas sėkmingas?

Rusijos ir Ukrainos karas vis dar gali pasisukti bet kuria linkme, tačiau panašu, kad Rusijai iki šiol nepavyko įgyvendinti svarbiausių užsibrėžtų tikslų.

Vienas iš pagrindinių V.Putino karo tikslų buvo demilitarizuoti Ukrainą ir užtikrinti jos neutralumą, tačiau kol kas viskas eina priešinga linkme. Vakarai nesiima tiesioginės kovos su Rusija, nes Ukraina nėra NATO narė, bet masiškai tiekia ginkluotę ir kitą paramą nuo agresoriaus besiginančiai šaliai.

Taigi, užuot užtikrinusi Ukrainos neutralumą, Rusijos invazija dar labiau pastūmėjo V.Zelenskį į Vakarų pusę, kurie, stengdamiesi išvengti didesnio Rusijos priešiškumo, nesiveldami į tiesioginę kovą, užtikrino, kad Ukraina taptų stipriau ginkluota, nei bet kada anksčiau.

VIDEO: Suprasti akimirksniu: kurioje karo fazėje šiuo metu yra Ukraina?

Taip pat – pirminis Rusijos planas rėmėsi prielaida, kad invazija į Kyjivą sulauks tik simbolinio pasipriešinimo, o sostinės užėmimas netruks ilgiau nei kelias paras. Maskva nebuvo pasiruošusi tokiam stipriam Ukrainos pasipriešinimui, o dėl nepavykusio pirminio plano turėjo greitai pergalvoti strategiją ir mažinti apetitą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius