Raigardas Musnickas. Šiandien visi portalai mirga nuo žinios, kad Jūsų buvęs kolega Putinas išsiskyrė. Kaip Jums ši naujiena?
Andrius Kubilius. Ši naujiena tarsi nėra didelė, bet turint galvoje Rusiją, tai gal ir nemaža naujiena. Tai privati naujiena, ir keistas būdas ją taip paskelbti – nueiti į teatrą, pažiūrėti baletą ir netyčia apie tai pasakyti...
R.M. Bet tai vėlgi rodo, kad tai buvo aiškiai surežisuotas išėjimas pertraukos metu, greičiau ne natūraliu būdu ten atsirado žurnalistai, juo labiau, kad visuomeninio kanalo žurnalistai sunkiai leistų Putinui savo noru užduoti klausimą apie asmeninį gyvenimą.
A. K. Kiek yra tekę matyti Putiną viešajame gyvenime, viskas ten yra surežisuota – tai netyčia kokį tigrą nušauna ir pan. Kad šitie dalykai surežisuoti, savaime suprantama.
R.M. Lietuvoje irgi vyksta dalykų, kuriuos galima sunkiai suprasti. Dabar skandalai susiję su specialiosiomis tarnybomis. Jums suprantama, kas čia darosi?
A.K. Jeigu turite galvoje publikacijas, kurios pasirodė viename iš dienraščių ir kuriose kalbama apie garsiąją vieno iš socialdemokratų lyderio, p. Adomavičiaus bylą... lyg ir norima piešti, kad specialiosios tarnybos bandė pasiekti ir kitus socialdemokratų lyderius, tokiais veiksmais užkirsdamos kelią neskaidrių partijos pinigų rinkimui ar panaudojimui. Aš čia nematau kažko labai skandalingo, galbūt bandoma taip išbalinti veną iš įtariamųjų. Bet skandalingą dalyką galima įžvelgti kitoje vietoje, jeigu socialdemokratai, kaip atrodo iš kai kurių veiksmų, bandytų išnaudoti buvimo valdžioje, buvimą įvairių parlamentinių komisijų vadovais galimybes. Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos vadovui p. Petrošiui lyg ir yra pavesta imtis specialaus tyrimo, tokiu būdu potencialiai darant spaudimą specialiosioms tarnyboms. Tai jau būtų pakankamai grubus konstitucijos pažeidimas.
R.M. Ar, Jūsų nuomone, įmanoma padaryti spaudimą specialiosioms tarnyboms valdžios struktūromis? Mes tarsi sakome, kad specialiosios tarnybos yra nepriklausomos, nelabai kokiu nors būdu gali būti priklausomos nuo politikų, kokia čia teise politikai naudojasi darydami spaudimą, kaip galima padaryti spaudimą?
A.K. Elementarus dalykas – pradėti kviestis į komisijos posėdžius, reikalauti bylos medžiagos, spausti kokius nors prokurorus. Galimas tiesioginis ir netiesioginis spaudimas.
R.M. Yra tokios metodikos politikų tarpe praktikuojamos?
A.K. Iki šiol, kad kuri nors partija, kai jos vieną ar kitą narį paliečia kažkokie įtarimai, kurie gimsta iš teisėsaugos institucijos veiksmų, tiesiogiai imtųsi tokių veiksmų ir kviestųsi prokurorus, specialiąsias tarnybas į parlamentinių komisijų posėdžius, aš tokių atvejų nepamenu.
R.M. Bet kokia nors skambučių teisė egzistuoja? Galima pasiskambinti STT vadui ar Saugumo vadui ir pasakyti, ką galvoji apie vieną ar kitą dalyką?
A.K. Ir mūsų partijos nariai būdavo įtariami dėl kokių nors – pavadinkime bendrai – negerų dalykų, aš labai sąmoningai vengdavau tokių dalykų, kurie leistų kam nors pagalvoti, kad mes imamės spaudimo priemonių. To reikia labai aiškiai vengti. Šiuo atveju pirmoji socialdemokratų reakcija rodo priešingai. Partijos vadovybės pavedimas parlamentinės komisijos pirmininkui, jų bendrapartiečiui, socialdemokratui p. Petrošiui imtis tirti šią istoriją rodo, kad yra beveik sąmoningai einama link spaudimo.
R.M. O „išbalinti“ Adomavičiaus kandidatūrą įmanoma kokiais nors būdais, esant tokioms aplinkybėms, kokios yra dabar?
A.K. Aš matau publikacijas, kuriomis yra norima sukelti tam tikrą abejonę teisėsaugos institucijų veiksmais, tariamai susirūpinus teisėsaugos institucijų veikla imtis kažkokių parlamentinių tyrimų. Tokioje sumaištyje, galima galvoti, žmonėms bus sunku atsirinkti, kas čia yra teisus, o kas ne.
R.M. Užteks apie specialiąsias tarnybas. Vyriausybė vakar pritarė konvencijai dėl smurto prieš moteris. Pati konvencija kaip konvencija, bet ten yra problema su daugialytiškumo samprata, kitaip sakant, socialine lytimi, kuri iš dviejų lyčių padaro keletą lyčių. Jums, konservatoriams, ne per mažai dviejų lyčių?
A.K. Diskusija, kuri jau prasidėjo anksčiau, dar prieš priimant tokį sprendimą, yra visiškai natūrali. Kritiškai vertinti tuos žmones, kurie abejoja bandymu atrasti naujų lyčių, būtų neišmintinga. Galbūt taip jau yra, kad mes, žmonės, turintys daugiau kaip penkiasdešimt, sunkiai tokius dalykus suprantame. Mums aišku, kad yra vyras ir moteris. Dabar, pasirodo, čia atsiranda klausimų. Manyčiau, visai Vakarų civilizacijai yra savaime suprantamų dalykų. Tuo remiasi visa šiandieninė vakarietiška kultūra. Pradėti tuos pamatus neatsargiai ardyti kažin ar būtų išmintinga. Su smurtu artimoje žmogaus aplinkoje reikia kovoti, tai akivaizdu, bet ieškoti galimybių ardyti tokius pamatinius dalykus kaip šeima, lytis, nematau prasmės. Priešingai, matau rizikingus dalykus, kuriais kartais Vakarų pasaulyje bandoma eksperimentuoti. Mano manymu, tokie eksperimentai neturi būti laikomi pasaulio pažangos simboliu.
R.M. Pirmadienį buvo minimas Sąjūdžio 25-metis. Susidarė įspūdis, kad buvę Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, kūrėjai sakydami savo kalbas atrodė nusivylę, kas vyksta valstybėje. Jums toks įspūdis nesusidarė?
A.K. Tai, kad mes turime tokį bruožą į viską žiūrėti šiek tiek liūdniau, galbūt reikėtų pastebėti nebūtinai tik Sąjūdžio 25-mečio proga.
R.M. Tai čia žmonių toks bruožas, bet kai Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, kurie degė idėja kurti valstybę, matė viziją, idealus, jų patriotizmo jausmas turėjo būti, galbūt ir yra, kai tu gali tam tikrus nusivylimus nuryti, kaip sakoma, ir neparodyti jų, tai kartais atrodo liūdnai, kai tie žmonės yra nusivylę, tai ką tada kalbėti apie kitus.
A.K. Yra visaip. Prabėgo 25 metai, visi tampame vyresni, galbūt ir su tuo galime sieti nuotaikų pasikeitimus. Akivaizdu, kad prisimenant Sąjūdį ir tai, kas vyko prieš 25 metus, reikia prisiminti Sąjūdžio dvasią, aureolę. Ją aš apibūdinčiau kaip labai stipraus tikėjimo aureolę, tikėjimo, kad galime daug pasiekti. Nepriklausomybė ir sėkmė yra mūsų pačių atsakomybės reikalas. Negalėčiau pasakyti, kad mums nepavyko tos sėkmės ir to tikėjimo išlaikyti, didele dalimi paversti realybe. Tai, kas įvyko per šituos 25 metus, tam tikra prasme yra didelis stebuklas. Turime dėkoti Aukščiausiam, kad kiekvienas iš mūsų turėjome galimybę būti šio įvykio dalyviu. Žinoma, yra dalykų, kurių nepavyko pasiekti, bet žiūrint į tai kaip į Lietuvos istorijos atkarpą, tai unikalus dalykas.
R.M. Dar paskutinis klausimas. Ką Jūs manote apie Darbo partijos (leiboristai) siūlymą dėl PVM lengvatų maistui? Akivaizdu, kad galbūt čia yra populistinis veikimas.
A.K. Aš matau politinį aspektą. Svarstymus dėl mokesčių Vyriausybėje ir koalicijoje galima pavadinti šokiu aplink mokesčius. Mano įsitikinimu, valdančiojoje koalicijoje vieni kitus bando politiškai spausti į kampą. Panašu, kad bendro sprendimo dėl mokesčių sistemos reformos valdančioji koaliciją neturi. Taip yra ir kitose srityse.
