– Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko rinkimai baigėsi Jūsų naudai. Kaip jaučiatės? Sunki kova buvo?
Ačiū. Visada yra smagu laimėti. Šie rinkimai yra kitokie negu, pavyzdžiui, Seimo, Prezidento, savivaldos rinkimai, nes čia varžomasi su partijos bendražygiu. Šiuo atveju teko varžytis su prof. Vytautu Landsbergiu, su kuriuo partijoje esame nuo Sąjūdžio laikų, ir visi jaučiamės jo mokiniai. Nors šie rinkimai emocine prasme nebuvo lengvi, bet vertinu mūsų partijos narių išsakytą paramą mano siūlomai krypčiai, idėjoms, ateities vizijai. Švenčiame partijos dvidešimtmetį, tai yra ne tik gera proga permąstyti, ką pavyko, ko nepavyko pasiekti per tuos 20 metų, bet kartu permąstyti, kaip partija turi veikti per ateinančius 20 metų.
– Prof. V.Landsbergis sakė, kad tikslą pasiekė, išjudino partiją. Kaip galvojate – į ką išsijudino partija ir kokia Jūsų programa dvejiems metams, jei dabar kažkas juda kitaip?
Dėkoju prof. V. Landsbergiui už intensyvias rungtynes, kurios sukėlė daug erdvės plačioms, gilioms diskusijoms. Man atrodo, diskusijoje ir V. Stundys, ir aš, ir prof. V. Landsbergis kalbėjome apie labai panašius dalykus – apie poreikį atsinaujinti, modernizuotis, neatsilikti nuo gyvenimo iššūkių ir kartu likti ta partija, kuri nuo pat Sąjūdžio laikų eina ir turi eiti su savo vertybėmis, gindama jas efektyviausiu būdu. Iššūkių kyla įgyvendinant partijos programines nuostatas, organizuojant skyrių veiklą, kuriant partijos vidaus klimatą ir pritraukiant naujus narius. Šie dalykai partijos veiklai yra labai svarbūs ir apie tai kalbame, kalbėsime ir artėjančiame partijos suvažiavime.
– Naglis Puteikis suabejojo partijos pirmininkų rinkimų skaidrumu, tai irgi demokratija?
Taip, tai irgi demokratija. Mūsų kolega N. Puteikis pasižymi gebėjimu kartais ir nelabai sąžiningai kalbėti, ne vieną kartą yra svarstytas ir jam ne kartą buvo pritaikytos įvairios sankcijos, įskaitant ir draudimą užimti kokias nors aukštesnes pareigas partijoje. Šiuo atveju galiu pasakyti tik tiek: tokie rinkimai, organizuojami partijos viduje, ir šį kartą buvo skaidrūs ir sąžiningi. Visi kandidatai turėjo galimybę kiekvienoje vietoje turėti savo stebėtojus, ir iš jų neturėjau jokių nusiskundimų, negirdėjau nusiskundimų ir iš partijos narių, kurie balsavo. Yra tik nusiskundimų iš Naglio Puteikio, kuris buvo labai aktyvus ir, netgi sakyčiau, gana agresyvus organizatorius kampanijos prieš mane, siuntinėdamas daug žinučių (kaip pats sako, išsiuntė jų per 4,5 tūkst.). Gal žmogus negali susitaikyti su tuo, kad, nepaisant tokios agresyvios kampanijos, jam nepasisekė.
– Apie Jūsų partiją kol kas tiek. Šią savaitę Vyriausybės suformuota darbo grupė pristatė mokesčių reformos gaires. Kaip Jūs jas vertinate?
Manau, kad tai reikšmingos išvados. Mes įdėmiai susipažinome su tuo, kas buvo pateikta. Turiu pasakyti, kad mokesčių klausimais tose išvadose pamatėme du svarbiausius pasiūlymus: 1) mažinti mažai uždirbančių gyventojų apmokestinimą pajamų mokesčiu, ir to siekti per neapmokestinamų pajamų dydžio didinimą; 2) nepritarti bet kokioms PVM lengvatoms. Perskaitęs tokias išvadas ir prisiminęs, ką prieš rinkimus kalbėjo socialdemokratai, ką kalbėjo Darbo partija ir ką kalbėjo Tėvynės sąjunga, turiu pasakyti, kad tie garbieji ekspertai įrodė, kad prieš rinkimus Darbo partija ir socialdemokratai mokesčių klausimais melavo, o konservatoriai sakė tiesą ir siūlė išmintingus sprendimus. Tai, kas parašyta ekspertų išvadose, yra visiškai priešinga tam, ką siūlė Darbo partija ir socialdemokratai prieš rinkimus, ir visiškai idealai atitinka tai, ką siūlė konservatoriai.
– Nepasigedote, pavyzdžiui, progresinių mokesčių... socialdemokratų programose apie tai irgi buvo kalbama?
Aš apie tai ir kalbu, kad socialdemokratai ir Darbo partija savo programose žadėjo daug lengvatų ir žadėjo progresinius tarifus gyventojų pajamų mokesčiams. Mes kaip tik siūlėme priešingai – ne progresinius tarifus, o didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Didinti net iki minimalios algos, ir taip pasiekti didesnio progresyvumo mokesčių sistemoje, mažesnio mažai uždirbančiųjų apmokestinimo. Mes taip pat kalbėjome, kaip konkrečiai užpildyti atsirandančią spragą valstybės pajamose [dėl NPD didinimo]. Darbo grupės išvadose apie tai kalbama labai mažai, tai paliekama antrajam darbo grupės veiklos etapui.
– Kai kurie sprendimai sukėlė tam tikras reakcijas net Jūsų taupymo politikos šalininkams, pavyzdžiui: apmokestinti indėlių palūkanas ar panaikinti PVM lengvatas šildymui.
Apie tuos dalykus galima galvoti ir kalbėti. PVM lengvatos šildymui yra įdomus šios Vyriausybės siūlymas, kai šiluma ir taip gana brangi, bet, matyt, remiamasi paprasta logika, kad turtingieji galėtų susimokėti už šildymą ir be PVM lengvatos, tuo tarpu neturtingiesiems galima taikyti įvairią piniginę socialinę paramą ir šildymo išlaidų kompensavimą. Kitaip sakant, PVM lengvata duoda lengvatą visiems. Čia yra jos netaiklumas. Ji duoda lengvatą ir tam, kuris uždirba milijonus, ir tam kuris uždirba kelis šimtus. Nutarus, jog PVM lengvata nebetaikoma, milijonierius turėtų sumokėti šiek tiek daugiau, o iš to, ką jis sumokėjo, būtų galima duoti šiek tiek daugiau socialinės paramos, apmokant šildymo sąskaitas tiems, kuriems tikrai to reikia. Mes to nesvarstėme. Socialdemokratai ir Darbo partija savo programose prisiūlė labai daug PVM lengvatų – ir mėsai, ir daržovėms, ir kam tik nori. Darbo grupė labai aiškiai pasako, kad tai nėra tikslinga ir išmintinga.
– O kaip indėlių palūkanos?
Matyt, tokį sprendimą reikėtų svarstyti papildomai. Išties pajamos galėtų būti apmokestinamos plačiau, tačiau papildomų pajamų, kurių darbo grupė siūlo ieškoti per įvairių papildomų pajamų apmokestinimą, mano manymu, nepakanka per neapmokestinamųjų pajamų dydžio didinimą mažinti mažai uždirbančių apmokestinimą. Dėl to atsiranda apie 1 mlrd. 400 mln. litų, liaudiškai tariant – skylė valstybės pajamose. Tai skylei užlopyti papildomų mokestinių pajamų iš indėlių palūkanų apmokestinimo ar kitų panašių dalykų nepakanka.
– Apie atominę elektrinę. Tai Jūsų arkliukas. Vakar Premjeras „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo apie ministro Neverovičiaus siūlymą sukurti valstybinę įmonę su estais ir latviais, kuri išspręstų atominės elektrinės problemas. Kai kam tai sukėlė didelių nuostabų, o Jums?
Čia nieko naujo. Mes, nuo praėjusių metų pradžios derėdamiesi su latviais ir estais, raginome juos steigti bendrą įmonę, kuri buvo reikalinga tam, kad Seime nubalsavus už koncesijos sutartį, būtų galima tęsti darbus. Taigi bendrovę reikia steigti. Turiu apgailestauti, kad tuo metu Seime prasidėjusios diskusijos dėl referendumo, kuriose „efektyviai“ dalyvavo ne tik „žalieji“, bet ir socialdemokratai, ypač estus atbaidė nuo tokios įmonės steigimo. Reikia paminėti, kad estai šiame projekte visą laiką buvo silpnoji grandis, todėl manęs nenustebino ir Estijos premjero pareiškimas, kad jie galbūt galėtų sugrįžti į šį projektą tiktai tada, jeigu lietuviai dar kartą surengs referendumą.
– Ką tai reikštų? Koks skirtumas estams, kas pas mus nuspręsta referendume?
Iš tikrųjų šis teiginys nuskambėjo keistai. Dar kartą galiu pakartoti, jog viena iš priežasčių, kodėl Lietuvos žmonės referendume suabejojo, nors, mano nuomone, referendumas buvo visiškai klaidingas, ir to pasekmes iki dabar dar matome, nebuvo aiškaus atsakymo į labai aiškų klausimą: o kur estų ir latvių dalyvavimas? Aš tai sakiau Latvijos ir Estijos kolegoms. Kolegos latviai buvo racionaliau nusiteikę, kolegos estai visą laiką buvo tokie „estiški“.
– Galbūt jie nepatenkinti tuo, kad elektrinė statoma pas mus?
Aš nesiimu spėlioti, gali būti visokių niuansų ir aspektų, bet tai nepadėjo pasiekti rezultatyvaus bendro rezultato.
– O tai, kad Premjeras ir energetikos ministras sako, kad tokia įmonė turėtų būti, tai rodo visgi, kad jie apsisprendė dėl statybų?
Tokia įmonė yra vienas iš etapų einant link statybos, bet tai nėra galutinis etapas. Mano įsitikinimu, nepraėjo dar du etapai, tai yra – pirmas derybų etapas su visais partneriais, su įsteigta įmone, kada trys Baltijos valstybės derasi su strateginiu investuotoju. Ne vieną kartą sakėme, kad iki vadinamojo galutinio investicinio sprendimo, gerais tempais dirbant, dar reikia apytikriai 2-2.5 metų derybų, kad būtų galima susitarti dėl visų detalių ir žinoti tikrą kainą, kiek kainuos statybos, kokius pinigus galime skolintis ir kokia elektros energijos kaina bus būsimoje elektrinėje. Dar sykį galiu pakartoti, kad neseniai išvadas paskelbę Kauno mokslininkai labai aiškiai pasakė ir parodė, kad Visagino atominė elektrinė (net ir be tų 2 metų papildomų derybų), pagal dabartinius duomenis, būtų pigiausia iš Lietuvos jėgainių, galinčių gaminti elektrą. Šiuo požiūriu niekas nesikeičia. Bendros įmonės steigimas yra pradinis etapas, po to būtų 2-3 metai derybų, kol būtų galima, turint visus tikslius skaičius, daryti galutinį sprendimą – investuojame ar ne.
– Dėkoju už pokalbį.
Ačiū.
