A.Siaurusevičiaus nuo noro antrą kadenciją vadovauti LRT neatbaidė nei nuolatinė kritika, nei chroniškas pinigų trūkumas.
Antradienį surengtuose rinkimuose A.Siaurusevičius nugalėtoju tapo tik po papildomo Lietuvos radijo ir televizijos tarybos balsavimo. Pirmame ture nė vienas iš septynių kandidatų nesurinko daugumos tarybos narių balsų. Daugiau už kitus kandidatus balsų gavę A.Siaurusevičius ir JAV pilietybę turintis signataras Virginijus Pikturna susigrūmė antrame ture. Laimėjo A.Siaurusevičius, gavęs 7 balsus. Už V.Pikturną balsavo 4 tarybos nariai.
A.Siaurusevičius yra pirmasis LRT generalinis direktorius, išrinktas antrajai kadencijai. Išlaikęs postą jis neslėpė džiaugsmo ir tikino, kad revoliucijų nebus.
Interviu savaitraščiui „15min“ A.Siaurusevičius tvirtino, kad galima daug kalbėti apie laidų kokybę, tačiau viskas priklauso nuo pinigų. Anot jo, LRT bėdos baigtųsi, jeigu būtų sukurtas geras nacionalinio transliuotojo finansavimo modelis.
– Jus perrinkus LRT vadovu imta svarstyti, ar tam įtakos neturėjo politikai – jūs esate laikomas socialdemokratų žmogumi. Ar tai tiesa?
– Socialdemokratai man kol kas vietos savo rinkiminiame sąraše nesiūlė, bet siūlė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir liberalai.
Ši, kaip aš vadinu, mitologija buvo sukurta tam, kad kai kas galėtų save pateisinti. Aš turiu galvoje kai kuriuos žmones, kurie ėjo į JAV ambasadą ir kalbėjo, kad mane reikia atleisti. (15min.lt paskelbė „WikiLeaks“ dokumentą, kuriame cituojamas ekspremjero Andriaus Kubiliaus patarėjo Virgio Valentinavičiaus ir buvusios JAV ambasadorės Lietuvoje Anne Elizabeth Derse pokalbis, per kurį patarėjas sakė, kad A.Siaurusevičių reikia pakeisti, bet jis turi socialdemokratų užnugarį, – aut. past.)
O iš tiesų aš esu Sąjūdžio žmogus, likimas taip lėmė, kad į žiniasklaidą atėjau su Sąjūdžiu ir daugelis mano darbų buvo su juo susiję.
– Sakėte, kad LRT jau dirba pelningai, tačiau pelnas skiriamas senoms skoloms grąžinti. Jeigu taip seksis ir toliau, galbūt valstybės paramos nacionaliniam transliuotojui nebereikės?
– Net kalbos apie tai negali būti. Mes esame iš dalies biudžeto finansuojami ir tokie liksime. Nėra Europoje tokių dalykų, yra arba abonentinis mokestis, arba dotacija iš biudžeto.
– Ar nebūtų LRT geriau, jeigu būtų įvestas abonentinis mokestis?
– Finansavimo būdų yra įvairių. Tačiau noriu pabrėžti, kad visuomeniniam transliavimui reikia nuo valdžios nepriklausančio valdymo, ir tai mes turime. Reikia ir skaidraus bei ilgalaikio finansavimo, o to nėra. Visus dvidešimt metų LRT turi problemų, nes iki šiol nėra sugalvotas optimalus finansavimo modelis. Mūsų apimtys didelės, o biudžetas jų neatitinka, dėl to LRT nuolat susiduria su bėdomis. Esame prasčiausiai finansuojamas nacionalinis transliuotojas visoje Europos Sąjungoje.
– Gal galite pasakyti konkrečiai, kokio finansavimo reikia LRT ir ką pakeistų didesni pinigai?
– Skaičiai gali būti įvairūs. Pavyzdžiui, Estijos nacionaliniam transliuotojui per metus skiriama 30 mln. eurų (103,5 mln. Lt) ir šis finansavimas nėra didžiausias Europoje. Blogiausiais laikais, per krizę, LRT buvo skiriami 35 mln. Lt.
Noriu pabrėžti, kad perėjus į skaitmeną (į transliavimą skaitmeniniu būdu, – aut. past.) jau reikia galvoti apie HD kokybės įdiegimą, tai turėtų būti ateitis, nes daugelyje šalių tai – jau kasdienybė. Tam reikia naujos technikos. Jei norime būti pažangūs, turime būti deramai finansuojami.
Nuo pinigų daug kas priklauso – kokią užsienio produkciją gali sau leisti pirkti, ar tai bus naujausi ir geriausi filmai, ar padėvėti. Nuo to priklauso, kokios yra mūsų laidos, kaip atrodo studijos, ar gali žurnalistai vykti į komandiruotes. Įsijungus Lietuvos televiziją matyti, kaip mes gyvename.
Pagrindinė mūsų veikla – laidų kūrimas, į tai ir reikia orientuotis, tam skirti lėšas. Reikia kokybiškesnės ir ambicingesnės programos.
– Ką darysite, jeigu pralaimėsite bylą prieš Lietuvos radijo ir televizijos centrą dėl 10 mln. Lt skolos? Prašysite valdžios pagalbos?
– Pirmiausia, pralaimėti mes nesirengiame. Šiuo klausimu turėtų pasisakyti mūsų akcininkas, tai yra valstybė. Aš manau, kad mūsų skola „Telecentrui“ susidarė ne dėl mūsų, o dėl akcininko kaltės. Mūsų finansavimas sumažėjo 40 proc., o „Telecentro“ įkainiai liko tie patys. Tad kokios galėjo būti išeitys? Nebent kanalų uždarymas.
Tačiau protingesnis kelias buvo išsaugoti „LRT Klasiką“, „Opus 3”, kanalą „LRT Kultūra“. Vyriausybė, skirdama finansavimą mums, neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriame pasakyta, kad valstybė privalo užtikrinti tinkamą finansavimą.
Turime 6 kanalus, o finansavimas skiriamas tik dviems. Jeigu uždarytume 4 kanalus, kas būtų? Ar galime įsivaizduoti situaciją, kad Lietuvoje nebus nei vienos radijo stoties, grojančios klasikinę muziką? Aš manau, kad ne.
Byloje su „Telecentru“ mes keliame klausimą dėl jo įkainių. Galiu pasakyti, kad pirmą kartą šią valstybės akcinę bendrovę tikrina Valstybės kontrolė. Kiek žinau, įmonę valdanti Susisiekimo ministerija užsakė nepriklausomą auditą. „Telecentrui“ tikrai nepakenks didesnis skaidrumas. Net jei ten ir viskas gerai, tai reikia kažkaip sužinoti.
Šioje situacijoje yra tik dvi išeitys – arba mažėja „Telecentro“ tarifai, arba didėja LRT finansavimas.
– Ar kalbėjote su naująja valdžia apie didesnį finansavimą?
– Kalbamės nuolat. Kol kas situacija tokia, kokia yra.
– Kalbama, kad nacionalinis transliuotojas turėtų daugiau tautinės produkcijos. Ar planuojate kokių nors pokyčių?
– Vienas iš tikslų – didinti savo gamybos laidų skaičių ir kelti jų kokybę. Tačiau viskas priklausys nuo pajamų, gaunamų iš reklamos.
Nacionalinės kultūros puoselėjimas yra viena iš mūsų pareigų. Tačiau klausimas, kas yra ta tautinė produkcija. Violetos Urmanavičiūtės-Urmanos koncertas taip pat yra tautinė produkcija, nebūtinai turi būti birbynė.
Mes esame vienas didžiausių paveldo saugotojų Lietuvoje. Mūsų garso ir vaizdo archyvai yra vieni unikaliausių. Galiu pasakyti pavyzdį – turime visus Gintaro Rinkevičiaus koncertų įrašus. Mūsų dėka išliks spektakliai, kuriuos rodome kultūrai skirtame kanale. Įsivaizduokite, kad mes apie Juozo Miltinio spektaklius sprendžiame tik iš recenzijų, nes jie nebuvo filmuojami, liko tik ištraukos. To nenutiks su Oskaro Koršunovo, Rimo Tumino, Eimunto Nekrošiaus darbais. Tai yra mūsų pareiga ir didžiulė atsakomybė prieš ateities kartas.
– Kuri Lietuvos televizijos laida, jūsų nuomone, ir atlieka misiją, ir turi gerus reitingus? Ar įmanoma suderinti šiuos dalykus?
– Tokių laidų yra daug: „Tūkstantmečio vaikai“, „Auksinis balsas“, anksčiau – „Triumfo arka“, galima vardinti ir vardinti. Jos žiūrimos neblogai ir nepataikauja masiniam skoniui. Žinoma, tokių laidų galėtų būti ir daugiau.
– Ar planuojate pokyčių, susijusių su LRT darbuotojais?
– Jie vyksta nuolat. LRT – gyvas organizmas. Buvo reorganizacijų, buvo optimizuojama veikla. Gyvenimas diktuoja naujus iššūkius, į kuriuos negalima nereaguoti.
– Teko girdėti, kad kai kurie darbuotojai yra nepatenkinti jūsų sprendimu visą algą apmokestinti „Sodros“ mokesčiu, nes atlygis sumažėjo keliais šimtais litų.
– Darbuotojai gali to atsisakyti, nepatenkintieji tegu taip ir padaro. Bet kol kas nei vieno tokio prašymo dar negavau. Jie gali atsisakyti etatų ir dirbti tik už honorarą, jeigu nėra suvokimo, nuo ko skaičiuojamos išmokos ligos atveju ar atostoginiai.
LRT darbuotojai uždirba, kaip aš sakau, lietuvišką vidurkį, gal šiek tiek daugiau. Atsižvelgiant į padėtį rinkoje, manau, kad mūsų algos konkurencingos.
V.Pikturna troško permainų
A.Siaurusevičiui pralaimėjęs V.Pikturna buvo nusivylęs. „Žinoma, buvau nusivylęs, nes turėjau labai gerą dalykinį pokalbį su tarybos nariais ir atrodė, kad mano pristatyta veiklos programa ir priemonės įgyvendinti buvo priimtinos tarybos nariams. Gaila, bet balsavimas parodė, kad tarybos narių ir mano vizija dėl reformų Lietuvos radijuje ir televizijoje skiriasi. Tad man belieka tik palinkėti tarybai ir naujai išrinktam vadovui sėkmės“, – BNS sakė Jungtinių Valstijų pilietybę 2011 metais įgijęs signataras.
„Aš norėjau greta finansinių ūkinių reformų pakelti į naują lygį ir programas, ypatingai televizijos, kurios galėtų konkuruoti su kitais nacionaliniais transliuotojais, kaip PBS Jungtinėse Amerikos Valstijose ar BBC Jungtinėje Karalystėje“, – teigė V.Pikturna.
