- Lietuvoje vienas po kito kuriasi užsienio kapitalo paslaugų centrai. Ką įmonės veiklos perkėlimas į kitą šalį duoda kiekvienai iš valstybių?
- Įvairių paslaugų centrų kūrimasis rodo, kad Lietuvoje yra kvalifikuotų specialistų.
Įmonėms, teikiančioms paslaugas keliose šalyse, itin svarbu motyvuota, išsilavinusi, lojali ir lanksti darbo jėga. Šiuo požiūriu esame labai patenkinti įmonėje dirbančiais specialistais: jie jauni, motyvuoti ir išsilavinę. Labai svarbus ir jų požiūris į darbą: atsidavę, siekia profesionalumo, noriai ir greitai mokosi, yra lankstūs ir prisitaikantys. Jauna ir motyvuota darbo jėga – reikšmingas Lietuvos privalumas.
Lietuvoje dirbančių įmonės darbuotojų išsimokslinimas yra aukštesnis nei kitose šalyse – tai suteikia lankstesnes galimybes kurti naujas didesnę pridėtinę vertę turinčias finansines paslaugas su esamais darbuotojais.
Vis dar turite didelių galimybių plėtoti inžinerijos, mokslo ir technologijų sritis, ypač orientuojantis į naftos ir dujų gavybą, vandenų įsisavinimą.
Valstybių bendradarbiavimas dažnai prasideda nuo abipusės ekonominės naudos, tačiau neišvengiamai plečiasi į kultūrinį bendradarbiavimą.
- Ką galėtumėte pasakyti apie verslo aplinką Lietuvoje - ar ji darosi palankesnė užsienio investicijoms? Jaučiate mūsų šalies pastangas jų pritraukti?
- Lietuvos verslo aplinką vis dar veikia sudėtinga praeitis ir istorijos aplinkybės, tačiau padėtis sparčiai keičiasi. Reikia pripažinti, kad pastaraisiais metais Lietuvos Vyriausybė itin daug dėmesio skyrė verslo sąlygoms gerinti, dirbo kryptingai ir sistemingai. Ši Vyriausybė išties labiau domisi ir įsiklauso į verslo poreikius, bendrauja ir bendradarbiauja, siekia užtikrinti sklandesnį teisinės ir mokesčių sistemos veikimą. Jeigu šie teigiami pokyčiai įsitvirtins ir bus tęsiami, Lietuva neabejotinai išliks žinoma kaip investicijoms palanki šalis.
Plika akimi matyti Lietuvos pastangos pritraukti stambių užsienio kapitalo įmonių ir investuotojų. Tačiau ne mažiau svarbu atkreipti ir smulkių bei vidutinių investuotojų dėmesį – tokios įmonės yra daugelio ekonomikų gyvybingumo pagrindas. Mažos ir vidutinės įmonės užtikrina didesnį ekonomikos tvarumą: gali pagyvinti prekybą, suaktyvinti mainus tarp vidaus ir išorės rinkų, suteikti ekonomikai daugiau įvairovės.
- Kaip manote, ar išnaudojame visą savo potencialą, o gal dar turime rezervo? Kur reikėtų labiau pasistengti?
- Lietuvos potencialas tikrai nėra pilnai išnaudotas. Esate labai jauna šalis – įvairiomis prasmėmis, ekonomine – irgi. Vis dar turite didelių galimybių plėtoti inžinerijos, mokslo ir technologijų sritis, ypač orientuojantis į naftos ir dujų gavybą, vandenų įsisavinimą. Tai itin sparčiai besivystančios sferos, kurioms reikia daug specialistų.
Tarp svarbiausių sričių, kurias reikėtų tobulinti Lietuvoje, paminėčiau teisinės verslo aplinkos kokybės gerinimą ir skaidrinimą bei mokslo ir švietimo įstaigų bendradarbiavimą su verslu ir darbdaviais, greičiau ir lanksčiau tenkinant darbo jėgos poreikius rinkoje.
- Kalbant apie darbo organizavimo ir kultūros, bendravimo su pavaldiniais principus dažnai su pavydu žvelgiama į Skandinavijos šalis. Ko pozityvaus lietuviai galėtų pasimokyti iš Šiaurės kaimynų?
- Mokymasis visada yra abipusis. Darbo požiūriu Šiaurės šalims būdingas didelis atvirumas – dalijimasis atsakomybe, bendro sutarimo siekis, mažai hierarchijos.
Tačiau pagrindą Šiaurės šalių klestėjimui pirmiausia suteikia skaidri ir veiksminga teisinė sistema, žodžio laikymasis, darbštumas ir siekis kurti bendruomenę. Šiaurės šalyse svarbus ne tik darbas, bet ir savanoriška veikla, dalyvavimas įvairiose visuomeninėse organizacijose. Kai dauguma šalies piliečių dalyvauja visuomeninėje veikloje, lengviau į ją įsitraukia ir verslas.
