„Noriu pabrėžti, kad knygoje yra sudėti dokumentai, kurie liudija, jog Maskvoje žmonės buvo vertinami ne pagal specialybę, politines pažiūras ar gyvenimo būdą, o pagal tautybę“, – šeštadienį paskelbtame interviu dienraščiui „Kauno diena“ sakė A.Anušauskas.
„Buvo nustatoma, kad lietuviams, estams ar latviams reikia pritaikyti vienokias įkalinimo sąlygas. Egzistavo nepatikimų tautų sąrašas, kuriame buvo lietuvių, latvių, estų, ukrainiečių, čečėnų, Krymo totorių ir keletas kitų mažesnių tautelių. Tai įrodo, kad teroras buvo orientuotas tautiniu požiūriu, bet tai buvo daugiau pokario laikotarpiu“, – kalbėjo jis.
„Pokario teroras buvo aiškiai nukreiptas prieš lietuvius“, – pabrėžė A.Anušauskas.
Pasak A.Anušausko, rengiant medžiagą knygai teko susidurti su problemomis dirbant Rusijos archyvuose, be to, iš pradžių rusams leidus naudoti medžiagą, kartais vėliau archyvai vėl užsiverdavo.
„Dirbant Rusijos archyvuose teko patirti, kad man pasinaudojus archyvais ir vėliau pamačius publikacijas iš tų archyvų, dalis bylų buvo vėl uždaryta“, – kalbėjo istorikas, kuris dabar yra Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
Lietuvos istorikai teigia, kad 1940-1952 sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko beveik 800 tūkst. savo gyventojų – repatrijavo ar iš Lietuvos pasitraukė 444 tūkst., fronte žuvo 25 tūkst., į lagerius ir tremtį sovietai išvežė 275 tūkst. žmonių, be to, žuvo per 20 tūkst. su sovietine okupacija kovojusių rezistentų ir jų rėmėjų.
