Jeanas-Marie Loret, kuris mirė 1985 metais sulaukęs 67-ių, savo tikrojo tėvo taip ir nepažino. J.Marie Loret Antrojo pasaulinio karo metais kovojo prieš nacius.
Nepaprasta A.Hitlerio sūnaus istorija, pagrįsta neginčijamais įrodymais, sukėlė tikrą audrą Prancūzijoje ir Vokietijoje. Istorija buvo išspausdinta Paryžiuje leidžiamame „Le Point“ žurnale.
Teigiama, kad 1917 metų birželį A.Hitleris buvo užmezgęs atostogų romaną su tuomet 16-mete prancūze Charlotte Lobjoie, su kuria ir susilaukė sūnaus.
Nepaisant to, kad su prancūzais A.Hitleris kovojo Prancūzijos Pikardijos regiono šiaurėje, per atostogas jam pavyko nusigauti iki į vakarus nuo Lilio esantį nedidelį Fournes-in-Weppe miestelį.
Ten jis ir sutiko Ch.Lobjoie, kuri vėliau savo sūnui pasakojo: „Su kitomis moterimis šienavome, kai kitoje kelio pusėje pamačiau tą vokiečių kareivį. Jis turėjo piešinių aplanką, rodos, jis kažką piešė. Visos moterims parūpo, ką jis ten piešia. Išsiaiškinti buvo patikėta man“.
1918 metų kovą gimė J.Marie Loret. Pastarasis, anot Ch.Lobjoie, buvo pradėtas vieną neblaivią birželio naktį 1917-aisiais.
„Kai tavo tėvas būdavo šalia, o tai būdavo iš tiesų retai, jam patikdavo eiti pasivaikščioti su manimi užmiestyje. Bet šie pasivaikščiojimai paprastai baigdavosi liūdnai. Iš tiesų, tavo tėvas, įkvėptas gamtos, leisdavosi į kalbas, kurias aš nelabai nesuprasdavau. Jis nekalbėjo prancūziškai, berdavo žodžius vokiškai, kreipdamasis į įsivaizduojamus klausytojus. Net jei būčiau mokėjusi vokiečių kalbą, nebūčiau galėjusi jo suprasti, nes nieko nežinojau nei apie Prūsijos, nei apie Austrijos ir Bavarijos istoriją“, – Ch.Lobjoie pasakojo savo sūnui.
„Mano reakcija, tiksliau jos nebuvimas, supykdydavo tavo tėvą“, – sūnui atviravo prancūzė.
Iš J.Marie, kaip ir tūkstančių kitų prancūzių ir vokiečių karių vaikų, mokykloje buvo tyčiojamasi.
A.Hitlerio sūnus buvo nuolat pravardžiuojamas. Berniukui, ginant savo tėvą, kuris tuomet jau buvo grįžęs į Vokietiją, į darbą dažnai tekdavo paleisti kumščius.
Pati Ch.Lobjoie viešai atsisakydavo kalbėti apie sūnaus tėvą. Galiausiai savo vienturtį sūnų 1930-aisiais ji atidavė įsivaikinti Loret šeimai. 1939 metais J.M.Loret kariavo su vokiečiais prie Maginot fronto linijos, kuri per nacių invaziją Prancūzijoje 1940-1944 metais, buvo peržengta. Tada jis prisijungė prie Prancūzų pasipriešinimo judėjimo.
Prieš pat mirtį 1950-aisiais Ch.Lobjoie sūnui sakė, kad jo tėvas – bene liūdniausiai pagarsėjęs diktatorius per visą žmonijos istoriją.
„Norėdamas nepasiduoti depresijai, dirbdavau per pertraukas, be atostogų, be laisvalaikio. Per dvidešimt metų nė karto nebuvau nuėjęs į kiną“, – yra sakęs J.M.Loret.
J.M.Loret tik prieš mirtį pradėjo domėtis savo praeitimi. Jis kreipėsi į ekspertus, norėdamas įrodyti kraujo ryšį su A.Hitleriu.
Fotografijos – akivaizdus vyrų panašumo įrodymas. Be to, jo ir tėvo rašysenos buvo panašios. Istorijos pagrįstumą rodo ir Vokietijos kariuomenės dokumentai, kuriuose užfiksuota, kad pareigūnai Antrojo karo metais Ch.Lobjoie perduodavo vokelius su pinigais.
Kai prancūzė mirė, sūnus jos namų palėpėje aptiko A.Hitlerio paveikslų su autografais. Tuo tarpu Vokietijoje aptiktas A.Hitlerio tapytas paveikslas, kuriame vaizduojama moteris labai panaši į Ch.Lobjoie.
1945 metais A.Hitleris vedė savo meilužę Evą Braun. Netrukus ši nusižudė.
