Kaip pranešė Prezidentūra, į forumą prie apskrito stalo šalies vadovas Gitanas Nausėda kviečia istorikus, paveldosaugininkus, politologus ir menotyrininkus.
„Diskusijoje numatoma aptarti, kaip nuo nepriklausomybės atkūrimo formavosi istorinė atmintis, kokie esminiai lūžiai įvyko per šį laikotarpį, taip pat įsivertinti situaciją, kurioje esame atsidūrę šiandien“, – rašoma pranešime.
Prezidentūroje susirinkę ekspertai taip pat nagrinės užsienio šalių patirtį ir vertins, kaip ją būtų galima panaudoti Lietuvoje.
Prezidentūra teigia, kad mokslo bendruomenės įžvalgos ypač svarbios siekiant sutarimo, kaip veiksmingiau spręsti ateityje iškilsiančias istorinės atminties problemas, įgalinti valstybę ir bendruomenes demokratinėmis vertybėmis gvildenti istorinių įvykių paveldą.
Pastaruoju metu Lietuvoje kyla diskusijų dėl istorinių asmenybių, tokių kaip Jonas Noreika-Generolas Vėtra, atminimo įamžinimo.
„Šiandien susidariusi situacija dėl Jono Noreikos atminimo įamžinimo rodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas nebuvo išmintingas nuo pat pradžių. Tema per daug jautri, kad būtų sprendžiama tylomis, veiksmai vykdomi paryčiais, o visuomenės grupių vykdomi atoveiksmiai stebimi iškėlus rankas, akimis ieškant valstybės vadovų pagalbos“, – BNS sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Aistis Zabarauskas.
Pasak jo, tikslinga grįžti į išeitinę poziciją ir laikytis moratoriumo istorinės atminties trynimui, kol vyks plataus masto visuomenės grupių diskusija bei formuluojama nacionalinės atminties politika.
Tai – antrasis šalies vadovo rengiamas Kultūros forumas. Pirmajame diskutuota apie kuriamą Kultūros politikos pagrindų įstatymą.
Numatyta tokius forumus rengti ir ateityje.
