„Jei tai teisinga, šioje plokštėje <...> vaizduojama vienintelė žinoma šio regiono valdytoja moteris“, – straipsnyje Tel Avivo universiteto interneto svetainėje rašo šio universiteto mokslininkai Shlomo Bunimovitzas ir Zvi Ledermanas.
Toje plokštėje, kuri buvo rasta per neseniai vykusius kasinėjimus Tal Bet Šemeše netoli Jeruzalės, vaizduojama figūra, apsirengusi taip, kaip egiptiečių ir kanaaniečių mene vaizduojami valdovai vyrai, tačiau su moteriška šukuosena ir laikanti lotoso žiedus, kurie, pasak archeologų, yra moteriški atributai.
„Galbūt atradome tą Liūčių valdovę, kuri siųsdavo laiškus iš Kanaano į Egiptą“, – sakė Z.Ledermanas.
Molio lentelėse, nusiųstose Egipto faraonui, pranešama apie neramumus ir prašoma karinės pagalbos.
Dvi iš 382 rastų tokių lentelių buvo gautos iš Liūčių valdovės, kuri rašė apie regione siautėjančias galvažudžių ir maištininkų gaujas.
Archeologai rado liekanas to, kas, jų nuomone, buvo smurtiniu būdu sunaikintas miestas su maždaug 1,5 tūkst. gyventojų. Tai esą visai galėjo būti turtingas miestas-valstybė, valdomas tos karalienės.
Senovės Kanaano žemės apėmė dabartinio Izraelio teritoriją, Vakarų Krantą, Gazos ruožą, gretimas pakrantės sritis, dalį Libano ir Sirijos.
Iš Egipto išsivadavę hebrajai į šias žemes atkeliavo maždaug 1200 metais prieš mūsų erą ir pradėjo jas užkariauti.
