EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega atkreipia dėmesį, jog šių metų rekomendacijos Lietuvai, kaip ir kitoms Europos Sąjungos (ES) valstybėms, itin stipriai akcentuoja gynybos sritį.
„Gynyba šiandien – tai ne tik nacionalinis, bet visos ES lygio klausimas. Europos Komisija jau dabar siūlo priemones, kurios gali padėti šalims narėms, tarp jų ir Lietuvai, padidinti savo išlaidas gynybai – nuo lengvatinių paskolų paketo iki galimybės laikinai nukrypti nuo fiskalinės drausmės taisyklių. Taip norima leisti valstybėms investuoti į saugumą, neaukojant subalansuotos finansinės padėties,“ – sako M.Vaščega.
„Fiskalinės taisyklės egzistuoja tam, kad apsaugotų valstybes nuo pernelyg didelio skolų augimo. Tačiau šiuo atveju leidžiamas tam tikras lankstumas, jei papildomas deficitas nukreipiamas į gynybą. Tai – ne privilegija, o atsakomybės mechanizmas“, – aiškina EK atstovas.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis EK rekomendacijas vertina kaip aktualias ir pagrįstas, tačiau pabrėžia, kad jų įgyvendinimas priklauso nuo politinės valios ir gebėjimo matyti ilgalaikes pasekmes.
„Lietuva tikrai nėra ta ES valstybė, kuri turėtų pernelyg didelę valstybinę skolą ar nevaldomą biudžeto deficitą. Tad bent jau trumpuoju laikotarpiu skolintis mes tikrai galime. Vis tik struktūrinės šalies problemos – demografiniai iššūkiai, socialinė atskirtis, gynybos ir apsaugos poreikiai – reikalauja tvaraus pajamų šaltinio. Spręsti šias problemas nuolat skolindamiesi irgi negalime“, – įsitikinęs N.Mačiulis.
Ne tik gynyba, bet ir viešosios paslaugos
Apie būtinybę didinti viešųjų paslaugų finansavimą primena ir EK.
„Lietuva pagal savo bendrojo vidaus produkto (BVP) procentą sveikatos apsaugai ir socialinei sričiai skiria vienas mažiausių lėšų visoje ES. Natūralu, kad EK siūlo plėsti mokesčių bazę, daugiau dėmesio skiriant tiems mokesčiams, kurie mažiau kenkia ekonomikos augimui – pavyzdžiui, nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimui ar PVM surinkimo efektyvumui“, – pabrėžia M.Vaščega.
Europos Komisijos siūlymą peržiūrėti mokesčių sistemą palaiko ir N.Mačiulis.
„Turto mokesčiai, lengvatų mažinimas ir šešėlio ribojimas – visa tai galėtų reikšmingai prisidėti prie biudžeto tvarumo. Pavyzdžiui, PVM atotrūkis Lietuvoje yra vienas didžiausių ES. Jį sumažinus bent per pusę, galima būtų surinkti papildomus 500 mln. eurų per metus“, – skaičiuoja ekonomistas.
Pašnekovai sutaria, jog mokesčių klausimas neatsiejamai susijęs ir su regionų politika, kuriai EK taip pat rekomenduoja skirti daugiau dėmesio.
„Naujausiais oficialiais, 2023 m. duomenimis, Vilniaus apskrityje sukuriamas bendrasis produktas vienam gyventojui maždaug trečdaliu viršija ES vidurkį. Tuo tarpu tokių apskričių kaip Alytaus, Utenos ar Tauragės gyventojui tenka vos pusei ES vidurkio prilygstantis BVP. Skirtumas – daugiau nei dvigubas. Jei nebus imtasi veiksmų, neabejoju, kad ateityje šios disproporcijos taps ilgalaikėmis struktūrinėmis problemomis“, – perspėja M.Vaščega.
N.Mačiulis savo ruožtu atkreipia dėmesį į dar vieną regionuose aktualią problemą – švietimo sritį.
„Mažų mokyklų išlaikymas regionuose neretai atneša kur kas daugiau žalos, nei duoda naudos. Jei tuštėjančio kaimo mokyklos mokiniai nepasiekia minimalių rezultatų, sprendimas turėtų būti ne bet kokia kaina išlaikyti pastatą, bet užtikrinti, kad vaikai gautų kokybišką išsilavinimą – net jei tai reiškia kelionę į tolimesnį miestą“, – pabrėžia ekonomistas.
ES parama ir pensijos
EK ataskaitoje akcentuojama ir būtinybė spartinti ES finansavimo panaudojimą, ypač Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų.
„Laikas išties spaudžia. Iki kitų metų rugpjūčio pabaigos dar turime galimybę pasinaudoti šiomis lėšomis, tačiau kiekviena pradelsta diena šias galimybes mažina. Todėl net tokie nacionaliniai klausimai kaip NT mokestis neturėtų būti vertinami vien per vidaus politinių debatų prizmę – tai dalis didesnio paveikslo, kurį vertins ir Europos Komisija. Tad būtent mūsų pasirinkimai lems, ar Lietuvai bus išmokėta visa suplanuota ES parama“, – įspėja M.Vaščega.
Didelį dėmesį EK skiria ir II pensijų pakopai, kurios likimas Lietuvoje šiuo metu kaip tik itin aktyviai svarstomas.
„Pensijų sistema nėra vien socialinės apsaugos klausimas. Tai – ir kapitalo rinkų, ir investicijų bei ekonominio augimo dalis. II pakopa generuoja ilgalaikius finansinius išteklius, kurie jau dabar investuojami Lietuvoje – apie milijardą eurų. Svarbu išlaikyti automatinį įtraukimą į sistemą ir nedaryti sprendimų, neigiamai veiksiančių jos stabilumą, nes kiekvieno žmogaus pasitraukimas iš II pakopos signalizuoja ne tik apie individualų sprendimą, bet ir mažina investicijų apimtis mūsų ekonomikoje“, – pabrėžia M.Vaščega.
N. Mačiulis pabrėžia, jog itin svarbu nedaryti sprendimų, kurie galbūt atrodo viliojančiai šiandien, bet ilguoju laikotarpiu mums kainuos dvigubai.
„Pirmoji problema – kad leidimas žmonėms dabar pasitraukti iš II pakopos trumpam padidins pinigų kiekį rinkoje, bet ateityje tai reikš mažesnes pensijas. Visuomenė senėja visoje Europoje, bet Lietuva gali tapti viena pirmųjų valstybių, kuri savanoriškai pagilins demografinių tendencijų formuojamą duobę. Antroji problema –kad, užuot didinę pensijų fondų investicines galimybes šalies viduje, mes jas mažiname. O tai reiškia mažesnę ekonominę naudą visiems Lietuvos gyventojams – ne tik tiems, kurie pasinaudos proga pasitraukti iš II pensijų sistemos pakopos. Kitaip tariant, darome dvigubą klaidą – tiek socialine, tiek ekonomine prasme“, – įsitikinęs N.Mačiulis.
Naujosios EK rekomendacijos Lietuvai, abiejų ekspertų vertinimu, kelia nepatogius, bet būtinus klausimus. Rekomendacijos tikrai nėra lengvai įgyvendinamos, bet gali tapti tvaraus šalies augimo pagrindu. Svarbiausia, kad jų nebūtų bijoma, nes ilgalaikė bet kurios valstybės sėkmė priklauso nuo gebėjimo priimti atsakingus sprendimus. Net tuomet, kai jie nėra parankūs politiškai.
Visą „Žinių radijo“ laidos įrašą apie Europos Komisijos rekomendacijas Lietuvai galima rasti čia.
