Apie 250 karių – daugiausia Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų pėstininkai ir Specialiųjų operacijų pajėgų kariai, taip pat pavieniai kariai iš Logistikos valdybos ir kitų kariuomenės padalinių – bus priskirti visus metus budėti NATO greitojo reagavimo pajėgų Sausumos ir Specialiųjų operacijų komponentuose.
2015 metais budinčių daugianacionalinių NATO greitojo reagavimo pajėgų pamainoje lietuviai yra atsakingi už pajėgų štabo apsaugą.
Dar apie 40 Lietuvos karių nuo sausio 1 dienos pirmą pusmetį budės ES Šiaurės kovinėje grupėje, suformuotoje kartu su kariais iš Airijos, Estijos, Latvijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos.
Šiam ES junginiui, kuriam vadovauja Švedija, Lietuva skiria iš Birutės ulonų bataliono karių suformuotą štabo apsaugos būrį ir pavienius karius į grupės štabą ir paramos vienetus, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Visi kariai priskirti NATO ir ES greitojo reagavimo junginiams viso budėjimo metu tarnaus savo nuolatinėse dislokacijos vietose, savo šalyse, tačiau išlaikys labai aukštą parengtį ir, jei būtų priimtas sprendimas siųsti tarptautines pajėgas į operaciją, į nustatytą užduoties rajoną jie bus pasirengę išvykti per 5–10 dienų.
Nuo savo sukūrimo 2002 metais, NATO Greitojo reagavimo pajėgos buvo aktyvuotos kartą, 2005 metais padėti nuo stipraus žemės drebėjimo nukentėjusiam Pakistanui. Humanitarinėje operacijoje dalyvavo ir Lietuvos vandenvalos vienetas, suformuotas iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono karių ir technikos.
Nors sukurtos dar prieš dešimtmetį kaip viena iš ES reagavimo į krizes priemonių, ES kovinės grupės iki šiol dar nebuvo nepanaudotos.
