Pasak prokuroro Anatolijaus Matijoso, 326 bataliono kariai paliko tarnybos vietą, paliko neapsaugotą fronto flangą ir su tarnybiniais ginklais patraukė namo mokykliniais autobusais.
Bataliono veiksmai sukėlė domino efektą – Ilovaiske likę Ukrainos kariai buvo visiškai apsupti. Bandant ištrūkti iš apsupties žuvo 108 kariai.
Po pirmojo apšaudymo iš Rusijos pusės jie išsigando, kadangi nebuvo pasirengę atakai
Po pirmojo Rusijos artilerijos apšaudymo jie išsigando, nes nebuvo pasirengę atakai. „Jie paprasčiausiai pabėgo“, – sakė A.Matijosas. Trys aukšto rango karininkai davė įsakymą grįžti atgal ir atlikti savo pareigą, tačiau nė vienam jų kariai nepakluso.
Kariams jau traukiantis iš fronto vienas karininkas įsakė likti. Kariai nepakluso. Dar kartą toks įsakymas jiems duotas prie Dniepropetrovsko, tačiau jie ir vėl jo nepaisė.
„Mes trise – sausumos pajėgų vadas, aš ir mano pirmasis pavaduotojas sėdom į sraigtasparnį ir išskridom į Kirovohradą. Nusileidę nuėjom pas juos. Jie užblokavo kelią. Net man gėda pasakoti... Kvantuno armija: kai kurie girti, basi, ginkluoti iki dantų, su rankinėmis granatomis nukreipė granatsvaidžius į sraigtasparnį, o vyresnysis leitenantas, kuriam pareikšti kaltinimai, įsakė atidengti ugnį“, – pasakojo prokuroras.
Anot prokuroro, tuomet sausumos pajėgų vadas batalionui įsakė prisistatyti į artimiausią karinį dalinį ir atiduoti savo ginklus, pereiti medicinos apžiūrą, nusiprausti, persirengti ir traukiniu važiuoti namo. Tačiau kariai ir vėl nepakluso.
„Galbūt aš pernelyg emocionaliai kalbu apie juos. Tačiau Ivano Frankivske jie laikomi didvyriais. Nenoriu pasakyti, kad jie visi yra dezertyrai. Visuomet yra vadas, ir visuomet yra tie, kurie jam paklūsta“, – sakė A.Matijosas.
Jis pridūrė, kad paskirdamas bataliono vadą Ivano Frankivsko karinis komisaras turėjo suprasti, kad „šitas žmogus mėgsta alkoholį ir negali vadovauti tokiam skaičiui žmonių“.
