Uganda, Tanzanija ir dar daug kitų Rytų Afrikos regiono šalių. Tokius naujus partnerius pardavinėjant ginklus įvardijo Rusijos Federalinės karinio ir techninio bendradarbiavimo tarnybos direktorius Aleksandras Fominas.
Jo teigimu, naująsias partneres domina sraigtasparniai – „pervežimui, kariniams veiksmams, kovai su visomis įmanomomis grėsmėmis: terorizmu, separatizmu, narkotikų gabenimu, neteisėta migracija ir t.t.“.
Jeigu perkančioji valstybė tuo metu bus ekonominėje duobėje, jai bus siūlomi įvairūs variantai: atsiskaitymą prekėmis, atsakomųjų pirkimų vykdymą, galimybę gauti komercinius ar valstybinius kreditus Rusijoje.
Taip pat esą susidomėjimo sulaukė rusiški naikintuvai, šaunamieji ginklai, šarvuočiai.
Ekonominės izoliacijos bijanti Rusija tvirtina, kad yra pasiryžusi itin lanksčiai žiūrėti į mokėjimus. Jeigu perkančioji valstybė tuo metu bus ekonominėje duobėje, jai bus siūlomi įvairūs variantai: atsiskaitymą prekėmis, atsakomųjų pirkimų vykdymą, galimybę gauti komercinius ar valstybinius kreditus Rusijoje. A.Fominas patvirtino, kad galima bus ir mokėti dalimis.
Artimiausius įsipareigojimus – 30 sraigtasparnių Afganistanui – Rusija pasiryžusi įvykdyti, kaip teigia A.Fominas, neatsižvelgdama į Vakarų prieštaravimus ir Vašingtono pareiškimus dėl galimų sankcijų rusiškai karinei įrangai.
Rusija tikisi užsakymų karinei technikai ir iš Lotynų Amerikos šalių, kurioms taip pat pateikė pasiūlymus. Čia, kaip teigiama, realiausia partnerė galėtų tapti Čilė, Peru, jau perkanti rusiškus sraigtasparnius, besidominti ir tankais, taip pat Brazilija
Skelbiama, kad Rusija nuo šių metų pradžios jau pardavė ginklų už 2 mlrd. dolerių.
Rusijai aneksavus Krymą JAV įvedė sankcijas ginklų eksportui į Rusiją, karinį bendradarbiavimą su šia šalimi sustabdė ir Kanada, Šveicarija, Norvegija bei kitos šalys.
