Pasak J.Oleko, nors 2008 – 2012 m. finansavimas krašto apsaugai sumažėjo apie 1,5 mlrd. Lt, Lietuva pagal išgales vykdo savo įsipareigojimus NATO kolektyvinės gynybos sistemai.
Greta tiesioginių karinių grėsmių egzistuojant netiesioginėms, Baltijos šalys ėmė kurti specializuotus kompetencijos centrus: Latvija – informacinio, Estija – kibernetinio saugumo.
„Prasidėjus mūsų pirmininkavimui ES, Lietuva atidarys energetinio saugumo centrą“, – teigė krašto apsaugos ministras.
J.Olekas pabrėžė, kad Lietuva atsakingai žiūri į ES Rytų partnerystės programą ir saugumo aspektu – į saugumo dimensiją bandoma įtraukti tokias šalis kaip Ukraina, Moldova.
Krašto apsaugos ministras planuoja, kad iki Lietuvos pirmininkavimo ES tarybai pradžios pavyks suderinti formalumus su Lenkijos ir Ukrainos gynybos ministrais dėl jungtinio kovinio dalinio – brigados – steigimo ir pasirašyti atitinkamą susitarimą.
