Kaip rašoma asociacijos „Lietuvos karininkų ramovė“ parengtoje ir redakcijai perduotoje informacijoje, žodžio „karys“ bendroji reikšmė – kariuomenės žmogus. Kariu vadiname Lietuvos valstybės gynėją, tai profesinės karo tarybos karys, karys savanoris.
Karininkas – karys, turintis karininko laipsnį. Karininkas vadovauja, ugdo ir moko karius Tėvynės gynybos meno.
-Kas nori važiuoti kasti bulvių, du žingsnius į priekį.
Išeina du kareiviai.
-Gerai, likusieji eis pėsčiomis...
Lietuvos gen. Jono Žemaičio karo akademijoje parengti karininkai puikiai išmano karo meną bei yra susipažinę su šiuolaikinėmis technologijomis, tvirti istorijos ir politologijos žiniose. Įdomu yra tai, kad karininkai tikslingai lyg ir nesiekdami, tampa tautosakos rinkėjais, fiksuoja karišką folklorą ir tokiu būdu formuoja savitai unikalią karišką kultūrą. Jie kuria asmeninius kariškus albumus arba veda asmeninius užrašus, kuriuose fiksuoja viską apie savo tarnybą.
Šiuose albumuose ir užrašuose, be tarnybos draugų bei tarnybos vietos foto nuotraukų, galime rasti ir draugų palinkėjimų, dienoraščio ištraukų, aprašytų tarnybos laikotarpio vaizdų ir, žinoma, – kariškų anekdotų.
Kariškuose anekdotuose komiškomis aplinkybėmis parodomi aukšti vadai, gretinami ir išjuokiami skirtingų pajėgų kariai – pėstininkai juokiasi iš jūreivių ir priešingai. Išjuoktas gali būti bet kas, taip parodant, kad kiekvienas gali turėti ydų ir patekti į komišką padėtį.
O tų juokingų situacijų kariškame gyvenime tikrai labai daug. Labai daug anekdotų atsirado savaime, kitaip sakant, nusišnekėjus arba nesusišnekėjus. Kariuomenėje, kur reikalaujama griežto vadovavimo, tai nutinka labai dažnai.
Pažintis su kariška kultūra ir galėtų prasidėti nuo anekdotų. Jūsų dėmesiui siūlome keletą anekdotų, daugelis kurių pirmą kartą buvo pasakyti rimta veido išraiška.
Kariškuose anekdotuose komiškomis aplinkybėmis parodomi aukšti vadai, gretinami ir išjuokiami skirtingų pajėgų kariai – pėstininkai juokiasi iš jūreivių ir priešingai. Išjuoktas gali būti bet kas, taip parodant, kad kiekvienas gali turėti ydų ir patekti į komišką padėtį.
-Eilini, kaip tu stovi? Tu ką, negali atsistoti į pozą, kurioje mane patenkintum?!!!
-Kareiviai, ko čia stovite, imkite grėblius ir šluokite!
-Ir visą tai, kariai, turite atlikti pakėlę galvas!!! Išdidžiai, taip kaip „Titanikas“ plaukė į mūšį...
Kariškuose anekdotuose vadai nėra vien tik išjuokiami ar vaizduojami kaip nuolat nusišnekantys. Žinodami karių apsukrumą, vadai privalo apsišarvuoti kantrybe ir mokėti gudriai išsisukti iš padėties.
Kitu atveju – kariai, supratę silpnąsias vado vietas, labai greit „užlips ant galvos”:
Karinis dalinys. Viskas kaip įprasta – kareivėliai viską tvarko, šluoja, gražina. Neseniai lijo, todėl aplinkui daug balų. Ir štai pora kareiviukų klausia karininko: “Tamsta kapitone, čia labai daug balų, kurių neįmanoma išvalyti, ar galima, mes surinksime visas šiukšles, viską iššluosime, o balas paliksime?
Karininkas pamąsto, pakrapšto galvą ir sako: „Taip, gerai, tik vandenį iš balų pašalinkite!“
Daug reikšmės anekdotuose teikiama atskirų žodžių parinkimui bei taikliam jų panaudojimui. Didelis meninis krūvis tenka žodžių žaismui.
Tokių anekdotų, kur „pagaunama ant žodžių“, yra tikrai nemažai:
-Kapitone Ivanovai!
-Aš!
-Norite gauti majorą???
-Tikrai taip!!!
-Gerai, važiuokit į blaivyklą, ir ten gausite majorą Petrovą!!!
Kariškuose anekdotuose vadai nėra vien tik išjuokiami ar vaizduojami kaip nuolat nusišnekantys. Žinodami karių apsukrumą, vadai privalo apsišarvuoti kantrybe ir mokėti gudriai išsisukti iš padėties.
-Kas nori važiuoti kasti bulvių, du žingsnius į priekį.
Išeina du kareiviai.
-Gerai, likusieji eis pėsčiomis...
Dar keletas anekdotų:
-Tamsta vade, pietų užteks tik pusei dalinio kareivių.
-Supratau. Tada pietausim po atakos.
-Ar gali generolo sūnus tapti maršalu?
-Ne.
-Kodėl?
-Nes maršalas taip pat turi savo vaikų.
Sėdi kaime prie trobos drūtas vyras, saulėgrąžas gliaudo, o jo žmonelė tik laksto, malkas skaldo, gyvulius šeria, vandenį tampo.
-Boleslovai, kaip tau ne gėda, – sako kaimynas. – Sėdi sau toks tvirtas vyras, nieko neveiki, o moterėlė už tave pluša.
-Aha, o jei staiga prasidės karas, o aš pavargęs!
Seržantas pranešė savo kareiviams: „Turiu jums, vaikinai, du siurprizus: vieną nemalonų, o kitą malonų. Pirmasis – šiuos maišus turite iki viršaus pripilti smėlio. Antrasis, malonus: smėlio čia – kiek nori!“
Lietuvos Respublikos Karo prievolės administravimo tarnyba skelbia akciją: „Atvesk 5 tokius kaip tu ir būk laisvas!“
Į kariuomenę ima sveikus, o nori, kad jie elgtųsi, kaip protingi.
Atmintinė kareiviui: jei laiku užsidėsi dujokaukę, mirsi ne taip greitai!
Kariuomenės tikslas – iš normalių žmonių padaryti patriotus!
