Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pernai pareiškė, kad jo šalis imsis karinių atsakomųjų priemonių, jeigu su JAV ir NATO nepavyks susitarti dėl PRG.
Tuo tarpu Rusijos generalinio štabo viršininkas Nikolajus Makarovas ketvirtadienį žengė dar toliau, didindamas įtampą ginče dėl PRG skydo Europoje.
„Sprendimas prevenciškai panaudoti griaunamąją jėgą bus priimtas, jeigu padėtis pablogės“, – pareiškė jis.
Rusijos gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas ketvirtadienį taip pat perspėjo, jog Maskvos ir Vašingtono derybos dėl NATO priešraketinės gynybos planų „priartėjo prie aklavietės“.
Maskva atmeta Vašingtono patikinimus, kad šie planai nukreipti vien prieš Irano raketų keliamą grėsmę, ir reiškė susirūpinimą, kad priešraketinės gynybos sistema ilgainiui bus taip sustiprinta, kad pradės kelti pavojų Rusijos branduoliniam arsenalui.
Ketvirtadienį prasidedant dvi dienas truksiančiai atstovų iš maždaug 50 šalių konferencijai aukščiausio rango Rusijos gynybos pareigūnas pakartojo, kad Maskva siūlosi vadovauti PRG skydui kartu su NATO.
Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas sakė, kad bendrai valdoma Europos PRG sistema „galėtų padidinti kiekvienos šio žemyno šalies saugumą“ ir kad tai būtų „adekvatu galimoms grėsmėms, taip pat nesumažintų strateginio saugumo“.
NATO teigė norinti bendradarbiauti su Rusija PRG srityje, bet Aljansas atmetė Maskvos pasiūlymą šiais sistemai vadovauti bendrai.
Aljanso generalinio sekretoriaus pavaduotojas Alexanderas Vershbow ketvirtadienio rytą sakė konferencijos dalyviams, kad JAV vadovaujamas PRG skydas „nėra ir nebus nukreiptas prieš Rusiją“, kurios tarpžemyninės balistinės raketos yra „per greitos ir per daug sudėtingos“, kad jas galėtų atremti planuojama sistema.
