„Ar galime mes apsiginti bent savaitę?“ – klausia Švedijos Karališkoji karo mokslų akademija pranešimo pavadinime.
Švedija nėra NATO narė; karinėje srityje ji laikosi neprisijungimo politikos, tačiau dalyvauja Aljanso partnerystės taikos labui programoje.
„Mes manome, kad kariškiai neturi patikimos galimybės apginti visą Švediją... Galimos atakos prieš Švediją atveju, mums visuomet reikėtų pagalbos iš užsienio“, – nurodoma Akademijos pranešime.
Panašiai, kaip šiame pranešime, šių metų sausį žiniasklaidoje komentavo Švedijos ginkluotųjų pajėgų vadas Sverkeris Goransonas, kuris sakė, kad ši Skandinavijos šalis galėtų sulaikyti puolimą tik „apie savaitę“. Taip S.Goransonas kalbėjo tuo metu, kai vėl buvo sumažintas gynybos biudžetas.
Akademijos 2011 ir 2012 metais atlikta studija patvirtino karo vado vertinimą.
„Mes manome, kad kariškiai neturi patikimos galimybės apginti visą Švediją... Galimos atakos prieš Švediją atveju, mums visuomet reikėtų pagalbos iš užsienio“, – nurodoma Akademijos pranešime.
„Mes manome, kad valdžia turėtų kuo greičiau atlikti studiją apie tokios pagalbos sąlygas ir galimybes, jog potenciali krizė Baltijos regione būtų greitai išspręsta bei išvengta bet kokių karo veiksmų“, – rašoma pranešime.
Akademija pabrėžia, jog trūksta personalo, logistinių pajėgumų kariuomenei aprūpinti, priešlėktuvinės gynybos ir prieštankinės ginkluotės bei lėktuvų. Taip pat pažymima, kad Gotlando sala Baltijos jūroje, tarp pietų Švedijos ir Latvijos, būdama strategiškai labai svarbi, yra pažeidžiama.
Vis dėlto daroma išvada, kad „kariniai pajėgumai tarptautinėms operacijoms vykdyti yra geri, net labai geri“.
Švedijos 2013 metų biudžete gynybai skiriama tik 1,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP); šis lygis nepaliaujamai mažėja – 2007 metais jis buvo 1,5 proc. BVP.
