Ukrainos saugumo tarnyba Luhansko srityje sulaikė teroristą, kuris dalyvavo naktiniame Luhansko gyvenamųjų kvartalų apšaudyme ir matė, kaip tai daro ir kiti vadinamosios Luhansko liaudies respublikos kovotojai.
Leidinys „Ukrainskaja pravda“ gavo teroristo apklausos vaizdo įrašą. Jame teroristas atskleidžia šokiruojančių faktų.
Šaudo norėdami įvaryti siaubą
Pasak „Ukrainskaja pravda“, 40-metis Sergejus Ilčenka iki karinių veiksmų pradžios Luhanske dirbo kroviku. Gegužę jis įsiliejo į vadinamosios Luhansko liaudies respublikos batalioną „Zaria“ ir buvo apmokytas šaudyti iš salvinės ugnies sistemų „Grad“.
„Pasakė: turėsi krauti ir užtaisyti“, – pasakojo S.Ilčenka. Jo teigimu, medicinos simbolika pažymėti sunkvežimiai „KamAZ“ nuolat vežiojo raketas „Grad“ salvinei sistemai į Stalingrado didvyrių gyvenamąjį kvartalą Luhansko Artiomovsko rajone. Iš šios sistemos „Grad“, kuri kursavo po miestą, buvo apšaudomi Luhansko gyvenamieji rajonai.
Luhansko gyvenamuosius kvartalus teroristai apšaudydavo be rimtų priežasčių, tiesiog norėdami įvaryti siaubą gyventojams.
„Vyksta šaudymas, ugnies koreguotojas sako, kur taikytis. Jei pataikai ten, kur reikia, toliau šaudai, o paskui greitai susipakuoji ir išvažiuoji, nes po 5-10 minučių bus atsakomoji ugnis“, – pasakojo jis.
S.Ilčenka prisipažino, kad Luhansko gyvenamuosius kvartalus teroristai apšaudydavo be rimtų priežasčių, tiesiog norėdami įvaryti siaubą gyventojams.
S.Ilčenkos teigimu, jis buvo pavaldus vadinamosios Luhansko liaudies respublikos kontržvalgybos viršininkui Vladimirui Gromovui, kuris iki karo užsiėmė verslu.
„Kartą aš su juo susitikau, jis važiavo į Rusiją susitikti su Vladimiru Žirinovskiu (skandalingas Kremliui artimas Rusijos politikas, Liberalų demokratų partijos lyderis, – red. past.). Sako: grįšiu – dirbsi man žvalgyboje, važiuosi su vaikinais Rusijon į apmokymus“, – pasakojo S.Ilčenka.
Jo teigimu, ginklų Luhanske turi visi, kas tik nori. Jis pats turėjo „Makarov“ pistoletą ir „Kalašnikov“ automatą.
Negavę išpirkos įkaitus sušaudydavo
S.Ilčenka taip pat pasakojo, kad separatistai grobė žmones ir reikalavo už juos išpirkų.
„Imdavo žmones, kurie turi pinigų, ir atveždavo į užimtą Ukrainos saugumo tarnybos pastatą Luhanske. Jei už juos neatveždavo pinigų, žmones sušaudydavo. Ten pat, už pastato, yra duobė, ten žmones suversdavo.
Taip pat iš žmonių atimdavo automobilius arba butus. Sakydavo: perrašyk. Jeigu ne, nušaudavo ir į duobę.
Jei už juos neatveždavo pinigų, žmones sušaudydavo. Ten pat, už pastato, yra duobė, ten žmones suversdavo.
„Atvažiuodavo pas senelį ar močiutę, sakydavo: einam į rūsį, duok pinigus. Jei atiduodavo pinigus – paleisdavo. Ne – sušaudymas. Per dieną po tris žmones dingdavo“, – pasakojo teroristas.
Žudyti įsako kontržvalgybos viršininkas
Pasak S.Ilčenkos, drauge su V.Gromovu dirbo jo sugyventinė, kuri taip pat dalyvavo šaudant niekuo dėtus žmones: „Aš tokių žmonių gyvenime nebuvau matęs. Aš stebiuosi, kaip jis apskritai su ja prasidėjo.“
Jo teigimu, nė vienas sušaudymas nebuvo įvykdytas be V.Gromovo leidimo. Jis pats su savo „madmuazele“ ir apklausas vykdė.
Sušaudymo pretekstu visuomet tapdavo pinigai. „Jam buvo tas pats, kas tie belaisviai – kariškiai ar civiliai žmonės“, – sakė S.Ilčenka.
Teroristas pasakojo, kad Luhanske teroristai nesibodi net prekiauti vaikais. Jie pagrobia vaikus, atveža į Saugumo tarnybos pastatą ir reikalauja išpirkos.
S.Ilčenkos teigimu, neseniai atsistatydinęs Luhansko liaudies respublikos „liaudies gubernatorius“ Valerijus Bolotovas neturėjo jokios įtakos teroristams.
„Bolotovas ir kiti – dėmesiui nukreipti. Jei V.Gromovui reikės, jis juos sutvarkys ir išvažiuos“, – tikino jis.
S.Ilčenka teigia, kad Luhansko liaudies respublikos būriuose yra apie 30 tūkst. vyrų, bet jie prasti kovotojai ir, jei ne „Grad“ salvinės ugnies sistemos, kažin ar būtų išlaikę miestą.
