Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti
2014 03 18 /14:04

Vladimiras Putinas Krymo aneksiją įvykdė greičiau nei Josifas Stalinas 1940 metais pasiglemžė Baltijos valstybes

Antradienį po pietų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kreipėsi į sukviestus Valstybės Dūmos bei Federacijos tarybos narius, regionų vadovus, visuomenės veikėjus ir prorusiškai nusiteikusius Krymo vadovus. Savo kalboje V.Putinas demagogiškai aiškino, kodėl reikia aneksuoti Krymą.
Vladimiras Putinas kreipėsi į parlamentą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kalba Rusijos politikams ir visuomenės veikėjams / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Po V.Putino pareiškimo prorusiška Krymo bei Sevastopolio valdžia ir Vladimiras Putinas ratifikavo susitarimą dėl įsiliejimo į Rusiją. Ukrainai priklausantis Krymas inkorporuotas į Rusijos sudėtį.

Tokiu būdu KGB papulkininkis V.Putinas Krymo aneksiją įvykdė per pustrečio karto trumpesnį laiką, nei Josifo Stalino SSRS tai padarė su Baltijos valstybėmis 1940 metų vasarą. 

Rusijos kariuomenė į Krymą įžengė vasario pabaigoje. Krymo aneksija buvo užbaigta kovo 18 dieną. Maždaug trys savaitės.

J.Stalino sakalai į Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritoriją įžengė 1940 m. birželio 15 dieną. Lietuva buvo aneksuota ir inkorporuota į SSRS sudėtį rugpjūčio 3 dieną. Rezultatas – 49 dienos.

***

Į salę įžengęs V.Putinas buvo pasitiktas gausiomis ovacijomis. „Susirinkome dėl klausimo, kuris turi istorinę reikšmę visiems mums“, – pareiškė jis.

Mes manėme, kad Ukraina bus mūsų geras kaimynas, kad rusiškai kalbantys žmonės bus gerbiami, tačiau situacija pasikeitė, buvo bandoma asimiliuoti rusus, rusai kentėjo nuo politinės ir valstybinės krizės, kuri krečia Ukrainą 20 metų.

„Skaičiai daugiau negu įtikinantys“, – ištarė jis, pabrėžęs, kad už Krymo prijungimą prie Rusijos balsavo daugiau kaip 95 proc. Krymo gyventojų.

V.Putinas kalbėjo, kad reikės priimti sprendimus, kad Kryme būtų gera gyventi ir totoriams, kurių kalbą, šalia ukrainiečių ir rusų, V.Putinas aiškino ketinantis paskelbti valstybine.

Jis apgailestavo, kad Nikita Chruščiovas atidavė Krymą Ukrainai.

„Kodėl tada niekas neklausė žmonių nuomonės? Šis sprendimas buvo priimtas kaip formalumas. Tada nebuvo įmanoma įsivaizduoti, kad Ukraina ir Rusija yra skirtingos šalys. Tačiau taip nutiko, kad Sovietų Sąjunga sužlugo. Tuo metu niekas nesuprato, koks tai tragizmas. Kai Krymas atsidūrė kitoje valstybėje, Rusija pasijuto ne apvogta, o tiesiog apiplėšta„, – kalbėjo V.Putinas.

Krymo gyventojai, anot jo, buvo perduoti iš rankų į rankas kaip bulvių maišas. V.Putino teigimu, Rusija tuo metu išgyveno krizę, todėl negalėjo apginti savo interesų.

Esą per visą šį laiką daug kas kėlė klausimą, kad Krymas – rusų žemė, o šiuo metu prie šio klausimo grįžtama.

„Mes manėme, kad Ukraina bus mūsų geras kaimynas, kad rusiškai kalbantys žmonės bus gerbiami, tačiau situacija pasikeitė, buvo bandoma asimiliuoti rusus, rusai kentėjo nuo politinės ir valstybinės krizės, kuri krečia Ukrainą 20 metų. Valdžia jiems atsibodo, nes keitėsi prezidentai, premjerai, Rados nariai, bet jų santykis su žmonėmis nesikeitė. Valdžiai buvo nusispjauti, kaip gyvena paprasti žmonės“, – šie V.Putino žodžiai buvo palydėti plojimais.

Rusijos prezidentas dar kartą patvirtino savo propagandos kertinį teiginį, kad legitimios valdžios Ukrainoje iki šiol nėra, todėl nėra su kuo Kijeve ir kalbėtis.

Tyčiojosi iš Vakarų

Rusijos prezidentas aiškino palaikantis žmones, kurie Maidane reikalavo pakeisti valdžią. „Bet tie, kurie planavo užgrobti valdžią nepaisydami nieko – rusofobai, antisemitai, nacionalistai – visi puolė keisti valdžią, dėl to buvo žudomi žmonės“, – aiškino jis.

V.Putinas padėkojo Ukrainos kareiviams, kurie nesipriešino Rusijos okupacijai: „Kai kalbama apie Rusijos agresiją, keista klausyti. Ar teko girdėti apie intervenciją, kurios metu nebuvo iššautas nė vienas šūvis?“

V.Putinas padėkojo Ukrainos kareiviams, kurie nesipriešino Rusijos okupacijai

V.Putinas negailėjo Kremliaus propagandos štampų: „Naujoji valdžia slapta ėmė keisti įstatymus, kuriais „banderininkai“ nori išgryninti tautą. Todėl rusai kreipėsi į Rusiją pagalbos, o atsakyti Rusija negalėjo.“

„Europa ir JAV mums sako, kad mes pažeidžiame tarptautinę teisę. Labai gerai, kad jie prisiminė, kad tokia teisė yra, geriau anksčiau, negu niekad“, – aiškino jis.

Baksnojo į Kosovą

V.Putinas priminė Kosovo pavyzdį, kai šalys pripažino jo atsiskyrimą nuo Serbijos.

Tarptautinė teisė, pasak jo, nedraudžia paskelbti nepriklausomybės. Nepriklausomybės deklaracijos gali pažeisti vidinius valstybių įstatymus, bet nepažeidžia tarptautinės teisės – tai buvo pabrėžiama Kosovo atveju. „Patys parašė, o dabar patys rėkia“, – pridūrė jis.

„Kodėl Kryme nebuvo pralietas kraujas? Prieš tautos valią kariuomenei eiti sunku. Noriu padėkoti Ukrainos kareiviams, kurie nesiryžo pralieti kraujo ir nesusitepė krauju“, – kalbėjo V.Putinas.

Vakarai, anot jo, jaučiasi teisūs, bet patys pažeidžia tarptautinę teisę, kišasi į kitų valstybių reikalus. 

„Belgradas, Afganistanas, Irakas, Libija, spalvotos revoliucijos, nuo tironijos ir skurdo pavargę žmonės – tai pastarojo meto tikrovė“, – aiškino V.Putinas ir džiugiai pridūrė, kad „Arabų pavasaris“ virto „Arabų žiema“.

Kijevas – Rusijos miestų motina

Noriu kreiptis į JAV visuomenę. Ar Krymo žmonių noras patiems nuspręsti nėra laisvė, kurią jūs taip vertinate?

Tačiau dabar Vakarai esą peržengė ribą ir elgiasi negerai. V.Putino žodžiais, Vakarai puikiai žinojo, kad Ukrainoje ir Kryme gyvena milijonai rusų.

„Rusija negalėjo atsitraukti. Reikia atsisakyti šaltojo karo retorikos. Rusija turi interesų, kuriuos reikia turėti omenyje ir juos gerbti. Noriu kreiptis į JAV visuomenę. Ar Krymo žmonių noras patiems nuspręsti nėra laisvė, kurią jūs taip vertinate?“ – kalbėjo jis.

Jis pridūrė, kad išlaiko viltį, jog Vokietija taip pat pritars Rusijos žingsniams.

V.Putino teigimu, Ukraina neturėtų nieko bijoti, Krymas bus visada namai visoms ten gyvenančioms tautoms. „Bet jis niekada nebus banderiškas“, – pridūrė jis, po šių žodžių salė vėl prapliupo plojimais.

V.Putinas priminė ankstesnius pasvarstymus apie Ukrainos stojimą į NATO.

„Mes ne prieš bendradarbiavimą su NATO, mes prieš tai, kad karinė organizacija šeimininkautų mums prie tvoros. Jie geri vaikinai, bet geriau jie pas mus tegu atvyksta į svečius į Sevastopolį, nei mes pas juos. Kijevas – Rusijos miestų motina“, – kalbėjo V.Putinas, pabrėžęs, kad nori draugystės su Ukraina.

VIDEO: Kreipimasis

V.Putinas informavo aukštuosius ir žemuosius parlamento rūmus bei vyriausybę apie Krymo Aukščiausiosios Rados ir Sevastopolio miesto įstatymo leidimo susirinkimo prašymą priimti juos į Rusijos Federaciją kaip naujus subjektus, – nurodė Kremliaus spaudos tarnyba.

Prezidentas pirmadienio vakarą taip pat pripažino Krymą nepriklausoma valstybe, ignoruodamas tarptautinės bendruomenės poziciją, kad šis pusiasalis tebėra Ukrainos dalis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas kreipėsi į parlamentą.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas kreipėsi į parlamentą.

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Nauja automatika ir robotai leis „VLI Timber“ auginti gamybą daugiau kaip 40 proc.
Reklama
Mitai stabdo pasiryžti? Specialistė paneigė pagrindinius investavimo mitus
Reklama
LPC meno galerijoje eksponuojamos parodos turi išskirtinę misiją
Reklama
Top 5 „Dreame“ dulkių siurbliai 2024
Užsisakykite 15min naujienlaiškius