Kaštonas dar aria: kaimo bulviasodis, kurio greitai nebeliks

Juozo kieme bulviasodis prasideda taip, kaip ir prieš šimtą metų – nuo arklio, rūsio ir talkos. Paskutinis apylinkių arklys Kaštonas šiemet vėl stoja į vagą, o kartu su ja – ir nykstanti kaimo tvarka, kur kiekvienas judesys, nuo bulvės perpjovimo iki plūgo vedimo, dar turi savo prasmę ir taisykles.

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti

Juozo bulviasodžio talka Kaniavos (Varėnos raj,) kaime / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Pirmasis šių metų Kaštono darbas

Juozas atkelia medinius vartelius ir lėtai įėjęs į aptvarą juos skrupulingai už savęs užkabina. „Ainam, Kaštoni, pašukuosiu tavi prieš darbus“, – taria dzūkas ir nukabinęs nuo tvarto po žiemos aprūdijusias arklio šukas, pradeda braukti arkliui per šonus. Kaštonui tai bus pirmasis šių metų darbas. Iki šiol jis žiemojo tvarte ir erdviame aptvare. Prižiūrėtas ir mylimas, bet dar neragavęs šviežios žolės.

Šeštadienio rytą į kiemą pradeda rinktis bulviasodžio talkininkai – anūkai, žentai ir vaikai. Šiemet jų reiks daugiau. Juozas susižalojo koją ir bene pirmą kartą nebegalės pats už plūgo vaga vesti Kaštono – reiks pagalbos. Reiks pagalbos ir mėtant bulves. Vienam tokiuose darbuose neapsieit.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Juozo bulviasodžio talka Kaniavos (Varėnos raj,) kaime

Bulviasodis prasideda rūsyje

„Saugok galvų“, – man tarsteli Juozas stačiais mūriniais laiptais lipdamas į kiemo rūsį, kurį čia sklepu vadina. Ir išties – prieš pat pastatant koją ant šaltų betoninių požemio grindų vos netrinkteliu galva į žemą antrųjų durų staktą.