Daug internetinio popieriaus prirašyta, daug influencerių mokyta, daug skaičiuoklių prikurta, daug patarimų pridalinta, ir vis tiek daugeliui nėra aišku, ką pačiam daryti dėl pensijų fondo? Kur tie teisingi atsakymai? Kada mano saujoje lieka daugiausia riešutų? Nėra tokių atsakymų.
Valstybė kažkiek pagalvojo už mus – kai kuriais atvejais net ir nieko nedarymas nebus blogiausias sprendimas. Deja, dažnai tai nebus ir pats geriausias sprendimas.
Ypač turėtų sunerimti tie, kuriems kelias iki pensijos įpusėjęs, o pensijų fonde sukaupta suma menkutė – tikėtina, kad kaupdami netekote daugiau senatvės pensijos, nei atgausite iš fondo, ir vargingą senatvę teks leisti dar vargingiau. Todėl verčiau pinigus grąžinti į „Sodrą“.
O jaunimui dabar siūloma nusiteikti visam gyvenimui 5 proc. susimažinti algą į rankas ir žiūrėti, kaip auga suma fonde, kuria nebus galima pasinaudoti nei ištikus ligai, nei sudegus namui ar įvykus kitai nelaimei, netgi netekus darbingumo. Pinigai gulės. Tad sprendimas, akivaizdu, nėra toks paprastas ir vienareikšmis.
Netekau penktadalio pensijos, bet sukauptų pinigų neatiduosiu
Man tuoj 33 metai, per juos sukaupiau 12 metų darbo stažą, ir pats pensijų fonde buvau nuo 2010-ųjų. Kokie rezultatai?
Pirma, prisijungęs prie „Sodros“ informacinės sistemos, matau, kad dėl kaupimo netekau kone penktadalio iki šiol sukauptų teisių į senatvės pensiją: turiu 20,6 apskaitos vienetų (taškų), o 4,5 taško pasakė „ate“ dėl kaupimo.
Jeigu reiktų ryt išeiti į pensiją taip kaupus visą gyvenimą, pensija būtų atitinkamai penktadaliu mažesnė, nei priklausytų. Gerai, kad šis „Sodros“ apiplėšinėjimas buvo sustabdytas, ir ateityje gausiu visus priklausančius „Sodros“ taškus.
O ką turiu pensijų fonde? Beveik per dešimtmetį sukaupiau 6700 eurų. Iš jų 3000 eurų už mano taškus pervedė „Sodra“, likusią didžiąją dalį sudarė mano paties ir valstybės papildomos įmokos, o investicijų prieaugis – apie 1000 eurų. Nors fondas ir rizikingas, jo uždarbis ekonominio pakilimo metu, pavadinkime, gana stagnacinis, kai aplink vien algos kyla dešimtimis procentų per metus.
Dabar iki liepos 1-osios turiu galimybę grąžinti visas fonde sukauptas lėšas į „Sodrą“ ir mano pensija bus atstatyta. Bet ar verta?
Skaičiuokime. Kaupiant toliau arba pinigus paliekant fonde, turėčiau susitaikyti, kad ateityje mano pensija bus mažesnė keliasdešimt eurų per mėnesį. Tą parodo „Sodros“ sistemoje pateikiama skaičiuoklė – ją lengvai galima pasiekti toje pačioje „Sodros“ sistemoje paspaudus apačioje esantį mygtuką „Eiti į prognozuojamos pensijos skaičiuoklę“. Prisijungus pakako įvesti algą ir sukauptą sumą fonde.
Atrodo, kad sudariau prastą sandorį prieš dešimtmetį – mielai grąžinčiau 3000 eurų „Sodrai“ ir nusipirkčiau „atgal“ prarastus taškus į senatvės pensiją, o likusius pinigus pasilikčiau. Deja, galima grąžinti tik visą fonde sukauptą sumą, su visais savais įneštais pinigais.
Čia ir kyla dilema, kuri suma man vertingesnė – fonde esantys pinigai ar keliasdešimt eurų prie pensijos kažkada senatvėje?
Atsakyti į šį klausimą gali padėti aktuarų parengta skaičiuoklė, kuri ir palygina šias dvi sumas. Plačiau šią skaičiuoklę 15min jau aprašė.
Netgi ir čia skaičiavimai atrodo pernelyg optimistiniai, kadangi tikimasi, kad fondai kasmet uždirbs 5,21 procento. Niekas tuo negali būti tikras. Jei ši skaičiuoklė suskaičiuotų apylyges II pakopos ir „Sodros“ pensijų vertes ar šiek tiek didesnę fondų vertę, vis tiek rinkčiausi grąžinti pinigus į „Sodrą“.
Bet man ši skaičiuoklė rodo, kad fonde esantys 6700 eurų yra gerokai vertingesni, nei prarasti pinigai iš „Sodros“ pensijos. Vadinasi, palieku pinigus fonde. Ne visiems galioja tas pats – mano mamai naudingiau buvo grįžti į „Sodrą“.
O kaip tuomet – ar kaupti toliau, o gal geriau kaupimą sustabdyti? Šis sprendimas gerokai sunkesnis.
Duok 5 proc. algos, pridės 16 eurų – neatsiimsi iki pensijos
Dėk 3 proc. savo algos, o mes pridėsime 1,5 procento nuo vidutinio atlyginimo, šaukia vyriausybiniai baneriai, reklamos ar lankstinukai. Tie 1,5 procento – šiuo metu 16,4 euro, kurie, žadama, kasmet augs paskui vidutinį atlyginimą. Gal ir neaugs, o vėliau bus panaikinti – negalima visiškai pasikliauti valstybe, kuri kone kasmet kaitalioja pensijų sistemą.
Nepaisant to, reklamos atrodo šiek tiek melagingos. Mano atveju tenka įmokėti 5 procentus nuo atlyginimo į rankas – 3 proc. paskaičiuoti nuo atlyginimo popieriuje, kuris išpūstas po mokesčių reformos. Poveikis vertinant algą į rankas – didesnis.
Pvz., vidutinį atlyginimą uždirbantis asmuo gautų 803 eurus į rankas nekaupdamas pensijų fonde ir 765 eurus – kaupdamas. Alga sumažėja kone 5 proc., arba 38 eurais per mėnesį.
Atsisakyti 5 proc. grynos algos dėl „kažko ateityje“ – tai tikrai didelė suma ir rekomenduoti nedvejojant taip elgtis man neapsiverstų liežuvis.
Žinoma, nereikia būti dideliu finansininku, kad įvertintum – gauti 16,4 eurų per mėnesį, arba 197 eurus per metus, nieko neišleidžiant, tau asmeniškai yra geras sandoris.
Bet man itin nepatrauklu tai, kad mokėdamas savus pinigus tu tampi įkaitu fonde iki senatvės be galimybės pasitraukti ar sustabdyti kaupimą – tokia galimybė yra tik metams. Galbūt susirgsi, gal namai sudegs ar atsitiks kitų aplinkybių, bet tais pinigais tu nebegalėsi pasinaudoti nesulaukęs pensijos. Įstatymai numato – tik pensijų išmokos arba paveldėtojams.
5 proc. skauda. Žmonės panašiai tiek išleidžia savo laisvalaikiui ir kultūrai, rodo vartojimo išlaidų struktūra.
Ir nepaisant to, nors tikrai turiu didelių dvejonių, aš asmeniškai tikriausiai liksiu fonde – rizikuosiu.
Galbūt dėl to, kad žinau – kitu būdu nieko nepadarysiu dėl savo sotesnės senatvės, o pensijų fondas šiuo metu yra pigiausias būdas rinkoje kaupti pensijai nejudinant nė piršto.
Galbūt dėl to, kad neturiu tiek ryžto paimti ir nutraukti kaupimą, nebetaupyti ir gyventi su moraliniais priekaištais, kad nieko nepadariau dėl savęs ateityje, turėdamas tokią galimybę.
Iki paskutinės nakties, žinau, dar svarstysiu, ar tiesiog nepereiti kaupti savarankiškai į III pakopos pensijų fondus, kur galima pasinaudoti mokesčių lengvata ir gauti panašią vertę, bet prireikus pinigais galima pasinaudoti.
Be abejo, galima pasilikus pinigus sau pačiam investuoti į NT, pirktis akcijas ar kitokias investicijas, bet tam reikia žinių ir laiko, o ir uždarbiai bus apmokestinti.
Turiu vilties, kad esama „įkalinanti“ II pakopos pensijų fondų sistema ateityje taps lankstesnė po kurio nors eilinio pakeitimo. Jei čia dedami asmeniniai pinigai, kodėl negali jų panaudoti savo ar artimųjų ligai gydyti, ištikus nelaimei – juk būtent dėl to senatvė gali ir nebeištikti. Ir apskritai, kaip privalomas pinigų atėmimas siejasi su Konstitucijoje įtvirtintu 23 straipsniu, teigiančiu – „nuosavybė neliečiama“?
18 metų jaunuolis, automatiškai įtrauktas į sistemą, nebeturi jokios galimybės po 5 metų nutraukti kaupimo, net jei taptų daugiavaikės šeimos tėvu ir verkiant trūktų pinigų vaikų priežiūrai.
Jei turite didelių skolų, planuojate prisiimti finansinius įsipareigojimus, leisti vaikus į mokslus – prisiminkite, kad sudaryti kaupimo sutartį galima bet kada, o nutraukti – tik iki šių metų liepos 1 dienos.
Kodėl mamai rekomendavau sutartį nutraukti ir vėl sudaryti?
Kol finansiškai motyvuoti influenceriai aprauda savo mamų mažas pensijas iš „Sodros“, aš savo mamai be didelių pasvarstymų rekomendavau grąžinti fonde sukauptas lėšas į „Sodrą“. O po mėnesio – iš naujo pradėti kaupti „nuo nulio“ ir pasirašyti naują sutartį su fondu. Kaip tai gali būti naudinga daugeliui asmenų, kuriems nebetoli iki pensijos?
Mano mama visą gyvenimą sąžiningai dirbo medicinos srityje, mokėjo įmokas į „Sodrą“, tačiau pasirinkusi kaupimą pensijų fonde skaudžiai pralošė. Ji kaupė nuo pat pensijų reformos pradžios, visus 15 metų. Tačiau jos sukaupta suma – tėra keli tūkstančiai eurų. O kokia tai paspirtis senatvėje? Jokia. Nebus nė 10 eurų prie pensijos.
Tuo metu mamos „Sodros“ pensija jau netrukus sumažėtų itin reikšmingai – keliomis dešimtimis eurų. Ko gero, ji tokia ne vienintelė.
Suprantama, kad mano mamai naudinga grąžinti tuos pinigus į „Sodrą“ ir atkurti savo netektas teises į pensiją.
Bet kodėl tada kaupti iš naujo?
Kaip ir minėjau, dabartinis pasiūlymas – valstybė 16 eurų per mėnesį įneša kaip paskatinimą. Mano mama nori pati atsidėti pensijai, o iki pensijos jai liko nedaug. Ji nebus „įkalinta“ fonde ilgam laikui, jos „Sodros“ pensija nebemažės. Per likusius 8 metus ar tol, kol nuspręs išeiti į pensiją, ji galės dar susitaupyti pakankamai apčiuopiamą sumą. Gal tai nepavirs anuitetu, kasmėnesine išmoka, tačiau tai tiesiog bus palankus taupymo būdas ir šiokia tokia paspirtis, kai jos reikės.
„Sodros“ parengtas „patarėjas“ tokios alternatyvos – nutraukti kaupimą ir vėl kaupti – netgi nenumato, nors ji gali būti naudinga daugeliui asmenų, kurie perkopė 40 metų. Tačiau pasinaudokite ir šiuo patarėju – jis skirtas padėti atlikti reikiamus žingsnius apsisprendus dėl kaupimo.
15min taip pat anksčiau skaitytojams pateikė 8 ekspertų vertinimus, kaip rinktųsi jie patys, galbūt jums jie pasirodys naudingi.
Kaip tas pensijų fondas veikia?
Jei turi tik plaktuką, gali įkalti vinį, bet varžto neišsuksi. Taip pat ir su pensijų fondais – tai įrankis konkrečiam tikslui pasiekti.
Iš esmės pensijų fondas yra lyg pagerintas „stiklainis“ pinigams taupyti. Stiklainyje pinigus gali sugraužti žiurkės ir infliacija, fonde pinigai apsaugoti nuo žiurkių, taip pat bandoma kovoti su infliacija ir dar uždirbti, o rezultatai – kaip kam pavyks. Istorija rodo, kad per labai ilgą laiką su infliacija kovoti pavyksta ir dar šiek grąžos uždirbama, bet niekas dėl nieko negali būti tikras ateityje.
Dažna baimė, kad pensijų fondas bankrutuos ir pinigų neliks. Bet ar sudaužius stiklainį pinigai dingsta? Ne, tiesiog stiklainis sudužo, pinigus galima perdėti į kitą. Taip pat ir fonde pinigai, kuriuos įneša žmonės, yra atskirti nuo fondo valdytojo turto.
Aš labiau bijau, kad keičiantis pasaulio ekonomikos struktūrai, minusinių palūkanų ir prekybos karų aplinkoje, fondai paprasčiausiai neuždirbs ir pinigus grauš infliacija.
Fondo „stiklainis“ kasmet pasiima mažą dalį turto mainais už darbą valdant pinigus. Dabar fondų mokesčiai apkarpyti, apetitai sumažinti, tai nebus didelė problema. Fondai seks amžių – jaunesni rizikuos daugiau, daugiau galės ir uždirbti, o vyresniųjų pinigai bus laikomi saugiau, kad likus nakčiai iki pensijos neišsibarstytų per kokią eilinę krizę.
Kaip fondai, „Sodra“ taip pat yra įrankis, tik kitoks. Jis skirtas surinkti dirbančiųjų įmokų dalį ir jas teisingai padalinti tarp senatvės pensininkų ar kitų socialiai remtinųjų. Jei ateityje uždirbsime riešutus – „Sodra“ dalins riešutus, jei dirbančiųjų bus mažiau – riešutų bus mažiau, o galbūt atvirkščiai, dirbs vien robotai ir visiems visko pakaks per akis.
Nė viena sistema nėra nei absoliučiai saugi, nei suteikia kokių nors absoliučių garantijų. Nei fondai, nei „Sodra“, nei Europos centrinis bankas, nei auksas ar bitkoinas. Per ilgus laikotarpius perrašomos ir konstitucijos, perpiešiami ir žemėlapiai. Sakoma, kad per ilgą laikotarpį visų valiutų vertė yra lygi nuliui.
Šiandien apspręsdami galime tik daryti geriausią įmanomą spėjimą. Aš, nusprendęs likti fonde, spėju, kad per likusį trumpą mano gyvenimą viskas nesugrius taip, kad patirčiau tik absoliučius nuostolius. Galbūt blogiausiu atveju mano sutaupytas euras grįš nuvertėjęs, bet senatvėje aš nespjausiu į jokias papildomas pajamas. O jei viskas susiklostys geriau – tik laimėsiu. Vis dėlto, nieko nedarant, vienintelis scenarijus – likti su „Sodrine“ pensija, kuri, prognozuojama, atitiks ketvirtadalį atlyginimo.
Ernestas Naprys yra 15min žurnalistas. Tai yra autoriaus nuomonė, nebūtinai atspindinti redakcijos nuomonę.
