Nereikėtų instinktyviai reaguoti į mokesčio pavadinimą, kuris tikrai yra iššaukiantis ir morališkai pasenęs. Jį galima būtų pavadinti ir kitaip. Pavyzdžiui, laisvės mokesčiu, arba – solidarumo mokesčiu.
Prisiminkime, kaip Europos centrinio banko palūkanų normai staiga pasikeitus, bankai netikėtai uždirbo didelius pelnus ir buvo apmokestinti solidarumo mokesčiu. Mokestis buvo skirtas finansuoti gynybai.
Panašiai mirus žmogui, gauname gyvybės draudimo išmoką ir nevadiname to mirties mokesčiu. Taigi pavadinimą galima išklibinti.
Geriausiai prasmę atitinkantis pavadinimas būtų toks: išplėstinis alimentų mokestis.
Manyčiau, kad geriausiai prasmę atitinkantis pavadinimas būtų toks: išplėstinis alimentų mokestis. Juk alimentus turi mokėti tie, kas nesirūpina vaikais. Tačiau vaikais nesirūpina ne tik tie, kurie juos pagimdo ir palieka. Vaikais nesirūpina ir tie, kurie visai negimdo vaikų.
Todėl vienai visuomenės daliai imantis naštos gimdyti vaikus bendram labui kita visuomenės dalis – negimdantieji – turėtų mokėti alimentus. Kaip tik tokia ir yra mero mintis.
Kodėl meras prakalbo apie viengungių mokestį? Priežastis paprasta. Sakykime, Akmenės gyventojai Žiogelis ir Gegutė visą gyvenimą pragyveno Akmenėje ir neužaugino nė vieno vaiko. Galiausiai Žiogelis ir Gegutė paseno ir jiems prireikė pagalbos ir slaugos. Nei Žiogelis, nei Gegutė nesukaupė jokių santaupų ir jokio vertingesnio turto. Gyveno savo džiaugsmui ir malonumui, džiaugėsi laisve.
Meras iš tolimos Žiogelio ar Gegutės giminaitės Rašalienės gauna laišką, kuriame ji prašo pasirūpinti paliegusiais seneliais. Ką meras jai turi atsakyti, jeigu savivaldybėje nėra nei pinigų, nei žmonių?
Sakykime, kad šalia gyveno kita šeima – Vargelis ir Vargelienė. Kartu užaugino keturis vaikus. Jais rūpinasi suaugę vaikai, tačiau jie taip pat prašo mero pagalbos. Sakykime, kad meras negali padėti visiems. Kam jis turi padėti visų pirma: Žiogeliui ir Gegutei ar Vargeliui ir Vargelienei?
Galima būtų sakyti, kad meras privalo padėti neteikdamas pirmenybės, nes visi visą gyvenimą vienodai mokėjo mokesčius. Ir vis dėlto nors du iš Vargelių vaikų išvyko gyventi į Vilnių, vienas – į užsienį, tačiau jauniausioji Vargelių dukra liko gyventi Akmenėje. Net jeigu Akmenėje likusi dukra negali slaugyti savo tėvų, ji dirba kitą visuomenei naudingą darbą, o slaugyti tėvus gali kaimynų Slaugių užauginta dukra Slaugytė.
O kas slaugys Žiogelį ir Gegutę? Ar meras turi iš užsienio atsivežti slaugą Uždirmedą ar slaugę Norilietvą? Tačiau jiems reikės mokėti. Iš kur paimti pinigų?
Mero manymu, vienintelis logiškas sprendimas – paimti pinigus iš būtent tam tikslui skirtos sumos, t. y. atskirai nuo pajamų mokesčio mokėtų alimentų (viengungio mokesčio).
Jeigu valstybė imasi atsakomybės garantuoti savo piliečių sveikatos priežiūrą senatvės atveju (negi išmesi į gatvę paliegusius žmones!), ji turi ir pareikalauti iš savo piliečių solidaraus požiūrio į mokesčių mokėjimą ir (neapmokamą!) būsimų kartų mokesčių mokėtojų gimdymą, auginimą ir ugdymą.
Prof. Dr. Gediminas Karoblis – Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto (NMTU) Muzikos instituto profesorius, filosofas.
