Sekite 15min Google
Kad nepasiklystume tarp dviejų atšaukimų, aptarkime atskirai kiekvieną iš jų. Tas pirmasis atšaukimas buvo suorganizuotas tam, kad darbuotojų atstovai dar ketverius metus nekištų nosies į valdybas.
Nuo lapkričio 1 d. įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai, įpareigojantys į naujai formuojamas valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių (VVĮ ir SVĮ) valdybas įtraukti darbuotojų atstovą. Tačiau Vilniaus savivaldybė nusprendė, kad darbuotojams dar ne laikas į valdybas.
Nuo spalio 29 d. atšauktos sostinės savivaldybei priklausančių įmonių „ID Vilnius“, „Vilniaus vystymo kompanija“, „Miesto gijos“, „Grinda“ ir „Vilniaus viešasis transportas“ valdybos. Palikta lygiai viena darbo diena pradėti veikti naujoms valdyboms, kurioms dar ketverius metus negaliotų reikalavimas savo gretose turėti darbuotojų atstovą.
Diplomatiškai kalbant, savivaldybė pasielgė apsukriai. Suorganizuotas legalus, bet įžūlus nepatinkančio įstatymo apėjimas. Jis būtų atnešęs savivaldybės trokštamą rezultatą – kelerius papildomus metus be darbuotojų atstovų.
Ir dar būtų buvęs vienas papildomas šalutinis poveikis. Keturių iš penkių (visų, išskyrus „ID Vilnius“) atšauktų valdybų kadencijos baigiasi 2027 metais, praėjus vos keliems mėnesiams po savivaldybių tarybų ir merų rinkimų. Net jei konservatoriai nelaimėtų šių rinkimų sostinėje, savivaldybės įmonėse kone visą kitą kadenciją būtų likę dirbti dabartinės valdžios paskirti valdybų nariai.
Vis dėlto įstatymo apėjimas, net ir legalus, turi savo kainą. Pirma, jis griauna pasitikėjimą savivaldybe, kaip akcininke: kada norim, tada atšaukiam valdybą.
