Ko vertas viešųjų pirkimų konkursas, jei jau jo sąlygose išvardytos įmonės, kurioms planuojama mokėti pinigus už tam tikras paslaugas?
Atsakymo į šį klausimą 15min.lt žurnalistai ieškojo narpliodami konkretų atvejį – vasaros pabaigoje Ūkio ministerijos paskelbtą atvirą konkursą žiniasklaidos paslaugoms pirkti.
 |
| Žurnalistika – ne tik misija, bet ir verslas. |
Viešųjų pirkimų užkulisių nepažįstančiam žmogui konkurso sąlygos gali sukelti, švelniai tariant, nuostabą.
Mat viešųjų pirkimų esmė suprantama kaip pirkėjo galimybė įvardyti, ką norima įsigyti, ir sulaukus konkuruojančių pasiūlymų išsirinkti geriausią, t. y. mažiausią kainą.
Tuo tarpu minėtame Ūkio ministerijos konkurse dėl valdiškos informacijos platinimo iškart skaitome juodu ant balto surašytus žiniasklaidos priemonių pavadinimus, kur žadama talpinti reklamą (žr. iliustraciją kairėje).
Savotiška analogija: valdžios įstaigai prireikia transporto priemonės, tačiau pirkėjai atvirai nurodo norintys pirkti mersedesą ir ragina visus gamintojus teikti pasiūlymus.
 |
| Preliminarus, kaip teigiama, „auksinių klientų sąrašas“. |
Kokiais kriterijais remiantis žiniasklaidos paslaugų konkurse vienas laikraštis tampa geresnis už kitą ar kažkuri televizijos stotis pranašesnė už konkurentų, lieka tik spėlioti.
Tiesioginis pasakymas, ką norima pirkti, labai paprastai užmaskuojamas – konkursai būna skiriami ne tiesiogiai masinės informacijos priemonėms, bet tarpininkaujančioms agentūroms.
Nepataikausi – niekada nelaimėsi...
Žiniasklaidos paslaugas teikiančios reklamos agentūros „Creative Media Services“ direktoriaus Sauliaus Šukaičio žodžiais tariant, skaitant konkurso sąlygas „labai dažnai neapleidžia įtarimai, kad tai yra skirta kažkam konkrečiai“. Bet tai įrodyti būna ganėtinai sunku.
S.Šukaičio supratimu, būtų idealu, jei užsakovai koncentruotų dėmesį į tikslų iškėlimą, o agentūros galėtų pateikti planą, kaip tuos tikslus efektyviausiai, geriausiai pasiekti: „Bet tai optimistinis variantas, kuris vyksta ne viešųjų pirkimų atvejais, bet verslo srities projektuose.“
Agentūros vadovas pasakė tiesiai šviesiai: „Mes, kaip siūlytojai, negalime siūlyti geriausio varianto, kuris patenkintų tuos poreikius, bet turime kuo labiau priartėti prie užsakovo iškeltų sąlygų. Antraip niekada nelaimėsi tokio konkurso.“
Sąlygų rengimas – kūryba be kriterijų?
Mes, kaip siūlytojai, negalime siūlyti geriausio varianto, kuris patenkintų tuos poreikius, bet turime kuo labiau priartėti prie užsakovo iškeltų sąlygų. Antraip niekada nelaimėsi tokio konkurso, – neslėpė agentūros vadovas S.Šukaitis.
Todėl direktorius S.Šukaitis siūlė susitaikyti su mintimi, kad „Konkurso sąlygos – tai tam tikros žaidimo taisyklės“, o „viešųjų pirkimų užduočių sudarymas yra atskira kūrybos sfera, kur atsakingi žmonės pasireiškia.“
Anot agentūros vadovo, konkurso sąlygose negali būti suformuluota tokių abstrakčių reikalavimų, kaip informacijos platinimo kūrybiškumas arba novatoriškumas, nes šie dalykai sunkiai pamatuojami.
Todėl stengiamasi suformuluoti daugiau ar mažiau konkrečius reikalavimus: kartais net nurodoma, kokiuose puslapiuose turi būti reklama, kitais atvejais apsiribojama leidinių geografijos ar potencialios auditorijos apibrėžimu.
Lemia ir „švogeriai“ bei „atkatai“
Kitas reklamos srityje dirbantis specialistas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) pareiškė: „Iš praktikos žinau, kad pasirenkami tik atitinkami leidiniai dėl to, kad taip paprasčiausia parodyti vadovams, kad tu išleidai pinigus, skirtus reklamai. Džiaugiamasi, kad užsakovų vadovai ją pamatys 100 proc., nors iš tiesų ta informacija skiriama paprastiems vartotojams."
Portalo šaltinis pridūrė: „Taip pat egzistuoja „palankūs medijos kanalai“ dėl gerų ryšių, švogerių krašto ar vadinamųjų atkatų, o ne dėl galimybės gauti geriausią paslaugą už mažiausią kainą.“
Skyriaus vedėja: tai normali praktika! 
Spauda
Aptariamą konkursą rengiančios Ūkio ministerijos Teisės ir viešųjų pirkimų departamento Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos Arildos Narmontaitės 15min.lt teiravosi, ar viešųjų pirkimų konkursai netaptų skaidresni, jei patys profesionalai pasiūlytų kanalus ir būdus, kuriais efektyviausiai galima pasiekti ministerijai reikalingą auditoriją.
Valdininkė siūlė atskirti du klausimus: ar abejojama konkurso skaidrumu, ar netikima ministerijos atstovų profesionalumu pasirenkant žiniasklaidos planavimo priemones. „Šio konkurso skaidrumu aš tikrai neabejoju, nes tai yra normali praktika. Jeigu pasidomėtumėte, Finansų ministerija savo viešinimo kampanijas taip pat daro, ir dar žymiai didesniems pirkimams iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų. Kitas dalykas – profesionalumas. Aš neturiu jokio pagrindo abejoti mūsų Protokolo ir komunikacijos skyriaus darbuotojų profesionalumu! Šito klausimo, deja, net negalima kelti, jeigu mes kalbame apie viešąjį pirkimą“, – sakė skyriaus vedėja.
Pateikus pavyzdį, kad užsakovai turėtų koncentruotis į keliamus tikslus, o ne tiems tikslams pasiekti reikalingas priemones, A.Narmontaitė kartojo: „Aš tikrai negaliu pasakyti, kad jie pasirinko nuo taško A iki taško B kažkokiu ne tokiu būdu keliauti. Mūsų, kaip perkančiosios organizacijos, pasirinkimas buvo toks ir nemanau, kad galėtume kelti klausimą, jog tai netinkamai atliekama.“Šio konkurso skaidrumu aš tikrai neabejoju, nes tai yra normali praktika. Neturiu jokio pagrindo abejoti mūsų darbuotojų profesionalumu, – tikino ministerijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja A.Narmontaitė.
Ministerijos darbuotoja svarstė, jog pasirinkus kitokią viešųjų pirkimų strategiją, taip pat galėtų atsirasti priekaištaujančių, kad nebuvo pasirinkta taip, o ne kitaip. „Abejoju, ar pasirinkus kitokį variantą nekiltų tokių pačių klausimų“, – sakė ji.
Paklausta, pagal kokius kriterijus išvardijamos žiniasklaidos priemonės konkurso sąlygose, A.Narmontaitė pasiūlė kreiptis būtent į ministerijos Protokolo ir komunikacijos skyrių, „nes jie mums padiktuoja savo poreikį, pagal kurį mes perkame“.
Tame pačiame skyriuje A.Narmontaitė siūlė ieškoti ir žmonių, sudarančių konkrečius žiniasklaidos priemonių sąrašus. „Aišku, tie, kurie rengė, po reorganizacijos nuo spalio 1-osios pas mus jau nedirba. Bet vis tiek yra likę atsakingi darbuotojai“, – pridūrė ji.
Sąrašai nieko nereiškia?
Ieškant profesionaliųjų darbuotojų, sudarančių sąrašus ir galinčių pasakyti kriterijus, pagalbos 15min.lt prašė Protokolo ir komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Aušros Ramoškaitės.
„Aš nesupratau klausimo. Ką reiškia, pagal kokius kriterijus? Pirkimo sąlygos bet kokio konkurso sudaromos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu“, – apie temą bendrai, o ne apie konkrečias personalijas buvo linkusi kalbėti A.Ramoškaitė.
Ministerijos darbuotoja 15min.lt aiškino, jog konkrečios žiniasklaidos priemonės konkurso sąlygose išvardijamos, „nes mums reikia palyginti, kuris pasiūlymas yra geresnis“. Atstovės teigimu, teoriškai gali būti, kad nė viename iš minimų leidinių ar radijo, televizijos kanalų reklama vėliau taip ir nepasirodys. Esą remiantis preliminariais sąrašais tik bus parinkta geriausia reklamos agentūra, o kur realiai norimi skelbimai bus dedami, jau kitas klausimas.
Pavardė – didžiausia paslaptis
Dar kartą paklausta apie „auksinių klientų sąrašo“ sudarymo kriterijus, A.Ramoškaitė kalbėjo: „Aš iš tikrųjų nerengiau tų dokumentų, bet galiu spėti, kad...“
– Galbūt galėtume ne spėlioti, o paklausti būtent to žmogaus, kuris atsakingas?
– Jis jau nebedirba Ūkio ministerijoje...
– Galbūt jo pozicijoje yra kitas žmogus?
– Deja, dar nėra.
– Tai gal vertėtų kreiptis į tą žmogų, kuris rengė, ir jo tiesiogiai pasiteirauti?
– Jis nebedirba ministerijoje ir turbūt nekalbės ta tema, kaip aš suprantu.
– Galite paminėti to žmogaus vardą, pavardę?
– Na, iš tikrųjų sąlygas rengia bendrai, yra komisija, kuri... Taip nėra, kad konkrečiai vienas žmogus parengė ir nesuderinęs su niekuo jas ten paskelbė. Atsakomybė turėtų būti dalijama.
– Tai iš tos komisijos niekas nebedirba?
– Dirba! Ta pati Arilda yra toje komisijoje, jeigu aš neklystu.
– Vadinasi, tas išėjęs žmogus buvo komisijos vadovas?
– Ne! Tas žmogus buvo mūsų skyriaus darbuotojas. Bet vienas žmogus kartais ir nenorom gali ką nors ne taip padaryti. Todėl rengiami komisijos posėdžiai, kur svarstoma. Čia bendras projektas.
– Ir vis dėlto kokį tą jau nedirbantį žmogų turite omeny?
– Ta prasme... Ooo...
– Ar tai yra paslaptis: vardas ir pavardė buvusio ministerijos darbuotojo?
– Nėra paslaptis, bet tai... (giliai atsiduso – aut. past.) Ta prasme, tas... Iš tikro rengia... O kokiu tikslu jūs klausiate, jeigu jau taip tada?!
– Galbūt paklausime to žmogaus apie sąrašo sudarymo kriterijus, netgi jei jis dirba kitur.
– Jis niekur kol kas nedirba. Tai yra... (ilgoka pauzė – aut. past.). Žinote ką, aš jums perskambinsiu! Gerai?
Tik vėliau, po naujų diskusijų, galiausiai buvo ištartas „magiškas“ žodžių junginys: Asta Brazaitienė.
Išleis šimtatūkstantines sumas
Bendrosiose šio Ūkio ministerijos konkurso nuostatose teigiama, kad numatoma pirkti žiniasklaidos planavimo paslaugas. Rašoma, kad pirkimas atliekamas laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo, proporcingumo principų ir konfidencialumo bei nešališkumo reikalavimų.
 |
| Spauda |
Paslaugų teikėjas pagal perkančiosios organizacijos poreikį turės dėti įvairaus dydžio ir trukmės publikacijas, skelbimus, pranešimus ar kitokią informaciją ES struktūrinės paramos temomis konkurso sąlygų 4 priede nurodytose (o esant perkančiosios organizacijos poreikiui – ir kitose) žiniasklaidos priemonėse: šalies nacionaliniuose ir regioniniuose leidiniuose, radijo stotyse bei interneto informaciniuose žiniatinkliuose.
Pateikiamas ir preliminarus žiniasklaidos planavimo paslaugų poreikis 12 mėnesių laikotarpiui.
Akivaizdu, kad ministerija yra pasirengusi pakloti šimtus tūkstančių litų.
Vienas iš punktų apie pirkimo objektą skamba taip: paslaugų teikėjas turės suteikti su informacijos talpinimu žiniasklaidos priemonėse susijusias paslaugas, kurios apima maketų spaudai parengimą ir suderinimą su perkančiąja organizacija, garso takelio pranešimui radijuje įrašymą ir suderinimą su perkančiąja organizacija, reklaminės juostos dizaino pranešimui interneto tinklapiuose sukūrimą ir suderinimą su perkančiąja organizacija, bei kitas, susijusias paslaugas. Visos paslaugos turės būti atliekamos per su perkančiąja organizacija suderintus terminus.
Perkančioji organizacija žiniasklaidos planavimo paslaugas numato pirkti pagal savo faktinį poreikį. Sutartį numatoma sudaryti 12 mėnesių laikotarpiui. Šalių susitarimu sudaryta sutartis gali būti pratęsta, tačiau bendra sutarties su jos pratęsimu trukmė negali viršyti 36 mėnesių.
Ministerijos atstovai įspėja, jog pirkimo objektas į dalis neskaidomas, todėl pasiūlymas turi būti teikiamas visam nurodytam paslaugų kiekiui. KItas niuansas – paslaugų teikėjams neleidžiama pateikti alternatyvių pasiūlymų.
