Vidaus politikoje kaip prieš pusantro dešimtmečio įsitvirtino kolektyvinis Petras Gražulis su kolektyviniu Vytautu Raskevičiumi, taip ir liko „ant bangos“. Arba „už Lietuvą, vyrai“, arba – LRT skelbtas šūkis „vyrai yra gėlės“. Ir visa Lietuva turi rinktis puses: arba su tais, arba su anais. Arba gėlės, arba vyrai.
Kita panašaus prasmingumo istorija – asmenvardžių ir vietovardžių rašyba. Arba rašau, kaip noriu, ir valstybė neturi teisės man nurodinėti, arba – tas pats verksmingas „už Lietuvą, vyrai“. Ir vėl – didysis efemerinės politikos frontas, kai vienoje pusėje – „w“, o kitoje – anti-„w“. Ar tai – tikra vidaus politika? Vargu bau, bet „politikos“ pakuotėje gauname tai, kas turi didesnę paklausą.
