– Kaip jūs manote, kiek ilgai gali trukti situacija be išeities, kai migrantai sutūpę ant sienos ir nei ten, nei ten?
– (...)Mano požiūriu, yra trys esminiai veiksniai. Pirma, mes turime tęsti apgręžimo politiką, turime saugoti savo sieną. Be abejonės, bus kuriami humanitarinės krizės scenarijai, ką mes matome prie Lenkijos sienos, bus bandoma didelėmis grupėmis veržtis pro Lenkiją ir kažkada ilgainiui ir pro Lietuvos sieną, tam reikia ruoštis.
Ir mes, be jokios abejonės, stabdydami tą srautą, apgręždami juos atgal, turime būti pasiruošę ir humanitarinius paketus, ištiesti tą pagalbos ranką išskirtiniais atvejais, ir panašiai. Tai čia viena linija.
Antra linija yra sustabdyti iš esmės visus skrydžius, kurie jungia Lukašenkos režimo norą prekiauti žmonėmis šitoje vietoje ir nelegalios migracijos srautus (...). Be jokios abejonės, į tai orientuotos Europos Sąjungos sankcijos, dabar ieškome būdų, kaip iš esmės pasiųsti signalą kilmės šalių oro bendrovėms, kad jos tokiose schemose geriau nedalyvautų.
Na ir trečias etapas, be jokios abejonės, yra humanitarinio koridoriaus sukūrimas, tai yra iš Minsko ar Gardino atgal į kilmės šalis, ne į Vilnių, ne į Varšuvą, ne į Berlyną, bet iš Minsko į kilmės šalis.
Tai yra trinarė strategija, bet gali atsirasti niuansų, susijusių su galimais papildomais migracijos keliais. Kitaip tariant, reikia stebėti procesus Vidurio Azijoje, reikia stebėti procesus, ar Maskva nėra naudojama galimai kokiems nors naujiems migracijos keliams ir jų atidarymui. Iš kokių nors kitų kilmės šalių į Maskvą, o po to į Minską ir taip toliau, kad žaidimas tęstųsi, čia, aišku, dar atviras klausimas.
Bet jeigu mes tuos tris kriterijus įgyvendinsime, laikysimės tvirtai ir veiksime jų kryptimi, sprendimas yra įmanomas.
– Paminėjote, kad reikėtų ištiesti pagalbos ranką humanitariniais tikslais išskirtiniais atvejais. Bet naujausia informacija, kad grupė migrantų, esančių prie pasienio kontrolės punkto pasienyje su Lenkija, perlipo pasieniečių įrengtą užtvarą ir priartėjo prie Lenkijos teritorijos. (...) Ar Jūs žinote apie šią situaciją, gal turite naujausios informacijos?
– Ne. Tik tiek, kiek ir Jūs iš viešosios erdvės. Be abejo, mes labiau dienos pabaigoje arba rytais sužinome tokią susistemintą informaciją, kas vyko tuo metu, bet šiuo metu, kaip ir jūs, stebime gyvai.
Aš tik norėčiau pasakyti, kad grąžinimo politika yra įdomi ir tuo, kad net jeigu jie ir perlips tą tvorą ir net dalinai savo kojomis įžengs į Lenkijos Respublikos teritoriją, neišvengiamai bus grąžinti atgal. Tai yra Lenkijos sprendimas, jie vykdo tą pačią apgręžimo politiką, kaip ir mes. Tai nenustebkite, kad ir mes tai padarysime.
– Kiek tai gali paskatinti veržtis ir kitas migrantų grupes? Šiandien su Giedriumi Mišučiu iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos kalbėjau, tai sakė, kad didesnėmis grupėmis migrantai už mūsų sienos laukia. Kiek tokie įvykiai gali rezonuoti ir artimiausiu metu persiduoti į mūsų pasienį?
– Turbūt tai galima sieti su tuo, kad šiandien yra sankcijų priėmimo diena, tai aktyvumo labiau galima tikėtis. Tai tokia politinė simbolika, čia daugiau kalbant apie Lenkijos pusę. Bet mes neatmeskime ir mūsų variantų. Mes iš tikrųjų kol kas palapinių miestelio neturime, humanitarinio scenarijaus situacijos su užrakinimu irgi neturime.
Kol kas netgi didesnės grupės yra lengvai užkardomos ir jų apgręžimas įvykdomas efektyviai. Matyt, tai iš dalies lemia ir tai, kad dabar visų prioritetas yra pralaužti Lenkijos sieną. Natūralu, nuo to, kaip ten procesai vystysis, matyt, priklausys procesai po to Lietuvos pusėje.
-
Migrantų kolona pasiekė Lenkijos sieną, palapinės – tiesiog pasienio punkte
-
R.Liubajevas: per parą pasienyje su Baltarusija apgręžti 126 migrantai, jų grupės didėja
-
URM viceministras: prireikus ES įvestų ir daugiau sankcijų Baltarusijai
-
„Belavia“ nebeskraidins iš JAE į Baltarusiją sirų, irakiečių, jemeniečių ir afganistaniečių
-
G.Landsbergis: ES ministrų sprendimas leis sankcionuoti migrantų srauto organizatorius
Bet kokiu atveju, mes kartu su lenkais, mes remiame juos, šioje vietoje linkiu jiems stiprybės ir visokeriopos sėkmės užkardyti. Ir esame pasirengę tą padaryti ir Lietuvos pusėje, jeigu tik to prireiktų.
Vis dėlto, yra tam tikras niuansas, kurį reikia įkalkuliuoti. Nes natūralus klausimas, kodėl vis tik Lenkijos pasienyje yra kitaip nei Lietuvos – nors vėlgi, taip gali būti tik šią dieną ar šią savaitę, gali viskas keistis. Natūralu, kad migrantai skaičiuoja, kad tai yra dar viena papildoma siena, kurią reikės įveikti. Nepaisant to, kad mes su Lenkija turime Šengeno erdvę, bet vis tiek ji yra kontroliuojama, saugoma ir ėjimas per Lietuvą vis tik taip nepriartina jų prie Vokietijos, kaip ėjimas per Lenkijos sieną.
Ir, be abejo, bandymas per tokius humanitarinius klausimus Lenkiją stumti į nepatogią situaciją santykiuose su Europos Sąjunga ir kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. Čia irgi kampas, kurio reikėtų nepamiršti.
– Sankcijos oro vežėjams. Europos Sąjungos Ministrų Taryba jau apie tai prakalbo. Sankcijos Rusijos oro vežėjui „Aerofot“ – kiek tai reikalinga ir kiek tai įmanoma?
- Aš pirmiausia apskritai sankcijas vertinčiau kaip tam tikrą galimybę jiems pasiųsti signalą – jeigu norite būti sąraše, dalyvaukite schemose, jeigu sąraše nenorite būti, atsikratykite, nutraukite ryšius su Lukašenkos režimu ir nedalyvaukite šioje schemoje.
Tai čia ir yra sankcijų esmė, kad tie sąrašai turi būti atviri – siunti signalą, kad tave galim įtraukti, bet ta bendrovė gali iš jo išeiti, jeigu ji nutrauks tą neskaidrią juodąją veiklą. Tai čia bendra sankcijų logika, kad mums reikia ne sankcijų vardan sankcijų, bet sankcijų, kad jos atgrasintų, skatintų ir motyvuotų priimti mums palankius sprendimus.
Dėl „Aeroflot“ tai tikrai nereikėtų nieko atmesti. Be abejo, suprantame labai paprastą dalyką, kad tai milžiniška kompanija, tai priiminėjant tokius sprendimus reikės akivaizdžių įrodymų ir faktų apie jos dalyvavimą įvairiose schemose, ir akivaizdų Maskvos ir Rusijos dalyvavimą šiose schemose. Jeigu tokie faktai ir įrodymai bus akivaizdūs, tai reikės ir apie tai kalbėti. Šiandien vien pakalbėjimas apie tai duoda tam tikrą signalą pačiai Rusijai – labai rimtai pagalvoti, ar verta įsitraukti.
