Į Konstitucinį Teismą nuo šiol galės kreiptis ne tik Seimas, Seimo narių grupė, prezidentas, Vyriausybė ir teismai, bet ir kiekvienas pilietis ar juridinis asmuo, prieš tai išnaudojęs visas kitas teisinės gynybos priemones.
Tai padaryti bus būtina ne vėliau nei po 4 mėnesių galutinio ir neskundžiamo bendrosios kompetencijos ar administracinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Skųsti Konstituciniam Teismui galima ne sprendimą ar nuosprendį, bet įstatymą ar kitą teisės aktą, kuris taikytas priimant minėtą sprendimą.
Individualus skundas negalės būti paremtas abejonėmis apskritai Lietuvoje galiojančio įstatymo atitiktimi Konstitucijai.
D.Žalimas 15min studijoje pasakojo, kad pirmadienį jau gauti šeši skundai, vertinamas jų pagrįstumas. KT pirmininkas pripažįsta, kad nemažai problemų gali kilti dėl teisinio piliečių raštingumo, tačiau teigia, kad dėl tokių nuogąstavimų negalima apskritai užkirsti kelio ginti savo teises.
Individualaus konstitucinio skundo koncepcija Seimo nutarimu buvo patvirtinta dar 2007 m., tačiau jis įteisintas tik dabar. D.Žalimas sako, kad tai lėmė kelios priežastys
„Seimas stokojo politinės valios. (...) Mes girdėjome visokių kalbų iš politikų, kad galbūt nebūtų gerai, jei kiekvienas pilietis galėtų ginčyti įstatymo konstitucingumą. Nesakyčiau, kad tai pamatuota baimė“, – sakė D.Žalimas.
Kita priežastis, pasak KT pirmininko, buvo ta, kad kartu su individualaus konstitucinio skundo įteisinimu tuometis KT prašė pinigų teismo pastato priestatui.
Dabar D.Žalimas sako, kad papildomo finansavimo KT po šios naujovės neprireiks, nors jis pripažįsta, kad krūvis teismui padidės kone dvigubai.
„Jeigu lygintume su kaimyninėmis valstybėmis – Latvija, Lenkija, tai prognozuotina, kad skundų bus gaunama nuo 300 iki 500 per metus, o nagrinėtinų iš jų būna 30-40, tai teismas bus tiesiog priverstas (...) priimti apie 30-40 sprendimų per metus“, – teigė jis, pripažindamas, kad dabar, priimant iki 20 sprendimų per metus, KT krūvis nėra labai didelis.
