Sekite 15min GooglePirmiausia žurnalistas nuvyko į arčiausiai jo namų esančią priedangą Panevėžio rajone, Paįstrio gyvenvietėje. Oficialiajame priedangų žemėlapyje buvo nurodyta, kad tokia vieta yra Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijoje.
Atvykus prie mokyklos, šalia vieno iš įėjimų buvo matyti priedangos ženklas, o pastato languose degė šviesa. Įėjus į vidų buvo sutikta valgyklos darbuotoja, kuri tuo metu darbavosi virtuvėje. Paklausta, kur yra priedanga, moteris nurodė, kad ji įrengta mokyklos rūsyje.
Pasiteiravus, ar sekmadienio rytą jau buvo atėjusių žmonių, norinčių pasinaudoti priedanga, darbuotoja atsakė, kad žurnalistas yra pirmasis.
Pasiteiravus, ar sekmadienio rytą jau buvo atėjusių žmonių, norinčių pasinaudoti priedanga, darbuotoja atsakė, kad žurnalistas yra pirmasis.
Nusileidus į rūsį, koridoriuje buvo matyti keletas durų, tačiau visos jos buvo užrakintos. Todėl taip ir liko neaišku, kur konkrečiai yra priedanga – ar ja laikomas pats rūsio koridorius, ar saugios patalpos yra už kurių nors užrakintų durų, kurioms atrakinti reikėtų ieškoti rakto.
Iš Paįstrio žurnalistas nuvyko į Panevėžio priemiestyje esančią Piniavą.
Čia oficialiajame priedangų žemėlapyje kaip viena iš saugių vietų pažymėta Piniavos mokykla-darželis.
Tačiau patekti į šios ugdymo įstaigos teritoriją apskritai nebuvo jokios galimybės.
Visa teritorija buvo aptverta, o visi varteliai, pro kuriuos būtų galima patekti į vidų, buvo užrakinti. Taigi norintys pasinaudoti šioje įstaigoje esančia priedanga būtų susidūrę su kliūtimi dar net nepasiekę paties pastato.
Trečioji aplankyta vieta buvo Panevėžio mieste esanti Rožyno progimnazija.
Į mokyklos teritoriją patekti buvo galima laisvai – varteliai nebuvo užrakinti. Tačiau visos mokyklos durys buvo užrakintos, o pastato viduje žmonių nesimatė.
Prie mokyklos taip pat nebuvo matyti nė vieno gyventojo, kuris būtų atvykęs ieškoti saugios vietos pasislėpti nuo galimo pavojaus.
Taigi iš trijų sekmadienio rytą patikrintų priedangų tik į vieną pavyko patekti, tačiau ir ten kilo neaiškumų dėl konkrečios slėpimosi vietos. Į kitas dvi priedangas patekti nebuvo jokios galimybės.
Vis dėlto per visą šį patikrinimą nė vienoje iš trijų aplankytų vietų nepavyko sutikti gyventojų, kurie, išgirdę apie galimą grėsmę, būtų nusprendę pasinaudoti priedangomis.
Panašu, kad žinia apie galimai į Panevėžio apskritį įskridusį droną ir dėl jo paskelbtas oro pavojus panevėžiečių bei rajono gyventojų bent jau sekmadienio rytą neprivertė kilti iš šiltų lovų ir skubėti ieškoti saugesnių vietų.
Panevėžio merė Loreta Masiliūnienė sekmadienio rytą LRT radijui tikino, kad mieste gyventojams prieinamos 75 priedangos, žmonėms perspėti apie pavojų ir gali jose slėptis.
Pranešta apie oro pavojų, kilo naikintuvai
Kaip skelbta, Panevėžio, Šiaulių apskrityse sekmadienį buvo paskelbtas raudonas oro pavojus, buvo pranešęs Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC).
Visuomenė informuota, kad dėl į Lietuvos teritoriją galimai įskridusio neatpažinto objekto pakelti NATO naikintuvai. Gyventojams išsiųsti pranešimai.
Objektas buvo pastebėtas netoli Panevėžio miesto, o vėliau jo nuolaužos aptiktos Pasvalio rajone.
Gyventojams – ir informacija internete
„Kaip elgtis pastebėjus droną, gavus perspėjimą apie oro pavojų ar radus įtartiną daiktą?“ – tokio pavadinimo ryškiai iliustruotas pranešimas pasitinka lankytojus Šiaulių miesto savivaldybės svetainėje.
Tuo metu Panevėžio savivaldybė internete šią aktualiją atspindi santūriau, tiesa, palyginti matomoje pozicijoje patalpinta rubrika „Civilinė sauga“.
„Nedelsdami eikite į pastato vidų arba priedangą. Nesiartinkite prie nukritusių ar pastebėtų dronų – jie gali būti pavojingi. Nesistenkite gaudyti ar sunaikinti drono. Stebėkite drono kryptį ir judėjimą saugiu atstumu. Jei turite galimybę, užfiksuokite informaciją (neviešindami) ir perduokite ją telefonu 112“, – vardijama atmintinėje šiauliečiams.
Merė liko namuose, laikėsi rekomendacijų
Šį rytą 7.09 val. Panevėžio ir Šiaulių apskritims buvo išsiųstas raudono oro pavojaus perspėjimas, kuriame gyventojams nurodyta nedelsiant eiti į saugią vietą. Savivaldybė neturi duomenų, leidžiančių tiksliai nustatyti, kiek panevėžiečių perspėjimą faktiškai gavo savo telefonuose ir kiek žmonių jo metu nuėjo į priedangas ar pasirinko kitą saugią vietą. Priedangose žmonių apskaita nevykdoma, todėl būtų neatsakinga spėlioti, ar taip pasielgė pavieniai, ar daug gyventojų.
Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė tuo metu buvo namuose. Gavusi perspėjimą ji vadovavosi oficialiomis civilinės saugos rekomendacijomis – pasirinko saugesnę vietą pastato viduje ir laikėsi dviejų sienų principo.
Oficialios civilinės saugos rekomendacijos numato, kad saugi vieta gali būti pasirenkama ir pastato viduje – rūsyje, patalpoje be langų ar vietoje, kurią nuo išorės skirtų bent dvi sienos.
„Dabar vertiname, kaip pavojaus signalo metu veikė miesto priedangų sistema. Žinome, kad dalies daugiabučių gyventojai ar bendrijų pirmininkai operatyviai atrakino namų rūsius, kad prireikus žmonės galėtų jais pasinaudoti kaip saugesne vieta. Panevėžio nekilnojamojo turto valdymo centro valdomuose objektuose esančios priedangos buvo operatyviai atrakintos, tačiau esame gavę ir gyventojų pranešimų apie pažymėtas priedangas, į kurias patekti nepavyko. Tokius konkrečius atvejus tikriname – aiškinamės, kodėl priedangos nebuvo prieinamos ir kaip buvo vykdoma nustatyta jų atvėrimo tvarka“, – 15min operatyviai informavo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vedėja Rūta Karčiauskienė.
Savivaldybės pozicija šiuo klausimu aiški: jeigu žmogus pavojaus metu renkasi oficialiai pažymėtą priedangą, jis turi turėti realią galimybę į ją patekti. Todėl jeigu patikrinus paaiškės, kad konkrečiame objekte priedangos atvėrimo tvarka, informavimo algoritmai ar techniniai sprendimai nesuveikė tinkamai, bus imamasi konkrečių priemonių tam pašalinti.
„Panevėžyje priedangų tinklas plečiamas ir atnaujinamas, tačiau civilinėje saugoje vien skaičiaus nepakanka. Svarbu jų techninė būklė, pasiskirstymas mieste ir realus prieinamumas pavojaus metu. Šio ryto patirtis taip pat bus įvertinta toliau gerinant miesto priedangų prieinamumą ir pasirengimą realioms grėsmėms“, – pažymi Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vedėja Rūta Karčiauskienė.
Kaip žinoma, po sujudimo Šiaulių bei Panevėžio regionuose incidento aktualijos persikėlė į Pasvalio rajono teritoriją.
Ką fiksavo kamera Kalno kaime?
15min sekmadienį gavo ir vaizdo bei garso įrašą, kuriame šis incidentas įrašytas vieną Kalno kaimo būstą saugančiomis saugumo kameromis.
Gyvenvietę, pavadintą Kalnas, ir drono nuolaužų suradimo vietą Pasvalio rajone (Juodžionyse) skiria maždaug 24 kilometrai.
Regioniniais keliais šis atstumas automobiliu įveikiamas maždaug per 20 minučių.
