Statistika atspindi, kad daugiausiai sukčiavimo atvejų pasitaiko transporto draudime. Čia draudimo išmokas pasisavinti bandoma imituojant eismo įvykius, apsidraudžiant jau įvykus eismo įvykiui arba eismo įvykio deklaracijoje pateikiant tikrovės neatitinkančių duomenų – jose klastojamos avarijos aplinkybės, siekiant gauti didesnę draudimo išmoką nei priklauso. Taip pat pasitaiko atvejų, kuomet imituojamos automobilių, krovinių, namų turto ir pan. vagystės, kiek rečiau – turtas tyčia padegamas.
Draudimo bendrovei nustačius sukčiavimo atvejį, informacija perduodama teisėsaugos institucijoms, sukčiaujantiems asmenims gresia baudžiamoji atsakomybė. „Kartais sukčiaujančiųjų bendrininkais tampa ir nukentėję eismo įvykio dalyviai. Dažniausiai taip atsitinka, kai eismo įvykį sukelia neapsidraudęs vairuotojas ir nukentėjusį vairuotoją įtikina deklaracijoje pateikti vėlesnę eismo įvykio datą, tikėdamasis, kad iki deklaracijoje nurodyto laiko spės apsidrausti. Tokiais atvejais nereikėtų pasiduoti prašymams ar spaudimui, nes leisti klastoti duomenis tas pats, kas klastoti juos pačiam“, – pasakoja A.Romanovskis. Jis atkreipia dėmesį, kad draudimo bendrovėms bendradarbiaujant su policijos pareigūnais, ne kartą pavyko atskleisti ir nusikalstamų grupuočių veiklą.
