„Mes iš tiesų padarytume žalą mūsų ekonomikai, nes yra iš tiesų nemaža dalis Baltarusijoje išsilavinimą gavusių, jaunų, aktyvių žmonių, kurie dirba čia, Lietuvoje, kurie gauna tikrai labai didelius atlyginimus“, – penktadienį LRT radijui sakė A.Mazuronis.
„Aš IT sektoriuje bent keletą įmonių išvardinčiau, kur virš tūkstančio programuotojų, kur atlyginimų mediana yra 5–6 tūkstančiai eurų, tai yra iš tiesų įspūdingas įsiliejimas į mūsų ekonomiką. Mes nuskriaustume savo ekonomiką“, – pridūrė jis.
Politikas neatmeta tikimybės, kad sieną su Baltarusija dėl samdinių grupės „Wagner“ keliamos grėsmės reikės uždaryti, bet dabar, anot jo, nėra aplinkybių tokioms priemonėms.
„Akivaizdu, kad tų faktinių aplinkybių – šiai dienai dar kalbėti apie galimą visišką sienos uždarymą artimiausiu metu – tokių faktinių aplinkybių nėra (...) Taip, tai yra neatmestinas variantas, bet tam, kad jį įgyvendinti, reikia labai aiškių faktinių aplinkybių, kurios yra stebimos, ir jeigu jos bus, galbūt ir reikės tą sieną visiškai uždaryti. Bet dabar gąsdinti visuomenę, (...) man atrodo, šiek tiek neatsakinga“, – kalbėjo A.Mazuronis.
Uždaryti sieną su Baltarusija svarsto Lietuva, Latvija ir Lenkija.
Prezidentas Gitanas Nausėda, ketvirtadienį susitikęs su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu, sakė, kad sienos uždarymas būtų kraštutinis variantas sprendžiant saugumo krizę, „jeigu matysime kad „Wagner“ kovotojų daliniai sąmoningai koncentruojami prie mūsų sienos, prasideda įvairios hibridinės atakos mūsų sienos link“.
„Wagner“ į Baltarusiją ėmė keltis po birželį nepavykusio maišto Rusijoje, kurį užbaigti, kaip manoma, padėjo A.Lukašenka, leidęs į savo šalį atvykti rusų samdiniams.
Lietuva ir Lenkija teigia, kad Baltarusijoje dabar yra apie 4 tūkst. „Wagner“ samdinių.
