Ko tikisi prezidentas?
Ji priminė, kad po NATO viršūnių susitikimo Madride priimtų sprendimų stiprinti NATO rytinį flangą prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pasirašė komunikatą, kad „Vokietija padidins savo karinį buvimą Lietuvoje iki brigados lygio“.
„Krašto apsaugos ministerija ir Užsienio reikalų ministerija turėjo įgyvendinti šitą vadovų valią. Kol kas rezultatas yra pusinis, na, sakyčiau, kad juo girtis būtų tikrai dar ne laikas, gerokai per anksti, reikia dar pasiraitoti rankoves ir toliau dirbti, kad Vokietijos brigada atsirastų Lietuvoje – ne pusinė, ne tam tikri elementai, o visa brigada“, – Žinių radijui antradienį teigė G.Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais.
„To prezidentas tikisi iš abiejų ministrų“, – pridūrė ji.
Vokietija vadovauja nuo 2017 metų Lietuvoje dislokuojam tarptautiniam sąjungininkų batalionui, o šiemet Rusijai įsiveržus į Ukrainą, pažadėjo stiprinti buvimą regione.
Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo birželį pasirašytame komunikate rašoma, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
Susitarime pabrėžiama, kad iš pradžių šiai brigadai vadovaus Lietuvoje nuolat dislokuotas priešakinis vadovavimo elementas. Šis vienetas Lietuvoje buvo dislokuotas prieš kelis mėnesius.
Vilnius siekia, jog šalyje būtų nuolat dislokuojama pilnos sudėties rotacinė brigada, ir siekia aiškaus Berlyno įsipareigojimo šiuo klausimu.
Vokietijos ministrė: tai fiksuota raštu
Vis dėlto Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį pareiškė, kad dalis Berlyno pažadėtos karinės brigados būtų dislokuojama Lietuvoje, o kita dalis liks gimtinėje. Anot jos, dėl to birželį sutarė Lietuvos ir Vokietijos vadovai.
„Jūsų prezidentas ir mūsų kancleris sutarė dėl to ir tai fiksuota raštu. (...) Mums reikia kovai pasiruošusios brigados, kurios dalis nuolatos būtų dislokuojama Lietuvoje ir dalis – Vokietijoje, ir kurios dislokavimas būtų dienų klausimas“, – po susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu žurnalistams Berlyne penktadienį sakė A.Baerbock.
Kalbos apie pusinius elementus nebuvo?
A.Skaisgirytė tikino, kad šalių vadovai „nekalbėjo apie jokius pusinius elementus“.
„Apie jokius pusinius variantus nei kancleris, nei Lietuvos prezidentas nekalbėjo. Kalba buvo apie brigadą. Taškas. O vėliau tai kažkodėl apaugo interpretacijomis. Tų interpretacijų nereikėtų, reikėtų mažiau galbūt komunikuoti tarpinius rezultatus, o dirbti tam, kad būtų šitas vadovų sutarimas įgyvendintas pilnumoje“, – pabrėžė G.Nausėdos patarėja.
