Ketvirtadienį NSGK išklausys ir K.Girnių, teigusį, jog pas jį apsilankė VSD pareigūnas, kuris įspėjo žurnalistą dėl galimos grėsmės.
Į klausimus atsako NSGK pirmininkas, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, docentas Arvydas Anušauskas. Jis – bene geriausias saugumo tarnybų žinovas Lietuvoje, knygų „Lietuvos slaptosios tarnybos (1918-1940)“, „Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 m.“, „Lietuvos suvereniteto atkūrimas 1988-1991“, „Baltijos laisvė – Europos atsakomybė“, “Sovietinis saugumas 1940-1953 m.“, „Lietuvos laikinosios vyriausybės dokumentai“, „Baltijos šalių pasipriešinimas“ (anglų k.) autorius ir bendraautoris.
Ką NSGK posėdyje trečiadienį, gruodžio 3-iąją, išgirdote iš VSD vadovo P.Malakausko? Sprendžiant pagal naujienų agentūrų pranešimus, jis pripažino, jog VSD pareigūnai sekė ir įspėjo K.Girnių, lankėsi pas jį. Ar P.Malakauskas paaiškino, kad tam turėjo teisėjo sankciją? Jei taip, tai kokiu pagrindu ji buvo gauta? Ar K.Girnius įtariamas padaręs kokį nors nusikaltimą?
NSGK posėdyje buvo išklausytas VSD direktorius ir gauti atsakymai, kad visi VSD pareigūnų veiksmai buvo teisėti. Priešingai Jūsų teiginiui, kad naujienų agentūros rašo, jog VSD direktorius pripažino, kad VSD sekė ir įspėjo K.Girnių, galiu pasakyti, jog apie K.Girniaus sekimą man neteko skaityti, bet kad susitiko su juo, tai patvirtino pats K.Girnius.
VSD tvirtinimu, buvo siekiama tik užbėgti už akių neleistinoms poveikio priemonėms, kurios galėjo būti panaudotos prieš K.Girnių. Tokia procedūra yra aprašyta VSD įstatymuose ir nieko bendro su sekimu neturi. Todėl jūsų paskutinių klausimo dalių dėl sankcijų ir įtarimų nekomentuosiu, nes tai prasilenkia su realybe.
Ar, Jūsų nuomone, šis „sekimo skandalas“ reiškia, kad mūsų valstybėje egzistuoja žurnalistų cenzūra (tiksliau – kontrolė), kurią vykdo VSD? Ar saugumiečiai turi moralinę ir įstatymuose numatytą teisę sekti žurnalistus, įspėti juos dėl „gresiamo pavojaus iš kitų šalių spectarnybų“?
Vis tik turiu pažymėti, kad nereikia hiperbolizuoti – nekalbama apie „sekimo skandalą“.
K.Girniaus komentarus aš pats visada mielai skaitydavau ir galiu tik patvirtinti, kad jie yra įžvalgūs ir profesionalūs. Apie kokį nors prorusiškumą ar antivalstybiškumą kvaila būtų net kalbėti. Teigia pašnekovas.
Dėl to, ar VSD turi teisę sekti ir įspėti dėl gresiančio pavojaus „iš kitų šalių spectarnybų“, tai neabejotinai gali ir turi. Tai įtvirtinta įstatymuose. Bet tai nereiškia, kad seka žurnalistus ir vykdo cenzūrą. Kaip tyrinėjęs cenzūros mechanizmus praeityje, galiu pasakyti, kad mūsų šalyje tikrai egzistuoja žodžio laisvė ir jei vykdoma cenzūra, tai ji daugiau pačioje žiniasklaidos priemonėje, siekiant neišleisti klaidingų žinių ar informacijos (arba priešingai – siekiant išleisti klaidingą informaciją)
Kiek, Jūsų nuomone, šioje istorijoje esama istorinės tiesos? Galbūt K.Girnius tikrai sukėlė įtarimą dėl tam tikrų dalykų? Visgi skaitant jo komentarus, akivaizdu, kad jie nėra prorusiški ar antivalstybiniai. Egzistuoja daugybė tinklalapių, kuriuose skatinama rasinė, etninė, religinė neapykanta, tačiau, panašu, jog VSD tokių žmonių, kurie šiuos tinklalapius kuria, neseka. Ar tai nereiškia tendencingumo, išankstinio nusiteikimo prieš žurnalistus?
Šio klausimo nekomentuosiu, nes jis neatitinka faktų – nėjo ir neina kalba apie jokius įtarimus K.Girniui. Visa kita yra Jūsų asmeninės prielaidos, bet jos turi būti pagrįstos faktais. Aš pats rašiau ekspertines išvadas keliose bylose dėl neapykantos kurstymo interneto tinklalapiuose, tai tvirtai galiu pasakyti, kad tokia prevencija tikrai vykdoma.
K.Girniaus komentarus aš pats visada mielai skaitydavau ir galiu tik patvirtinti, kad jie yra įžvalgūs ir profesionalūs. Apie kokį nors prorusiškumą ar antivalstybiškumą kvaila būtų net kalbėti.
Tuomet kyla klausimas – ar žurnalistas gali būti pavojingas valstybei? Ar yra Lietuvoje buvę atvejų, kai žurnalistas kėlė pavojų valstybės saugumui?
Na, nebent tai būtų susiję su žurnalistu Justu Paleckiu 1940 metais.
Kaip Jūs į šį „skandalą“ žiūrite kaip istorikas, bene geriausiai Lietuvoje išmanantis KGB darbo peripetijas? Ar neprimena tai sovietinio saugumo metodų, tik kiek švelnesne forma?
Kadangi tikrai žinau KGB darbo peripetijas ir metodus, tai galiu pasakyti trumpai – ne, neprimena, nes darbo metodai, turinys ir tikslai – visiškai kitokie.
Ar žurnalistas, persekiojamas VSD dėl politinių pažiūrių (kurias jis turi teisę turėti, jeigu neskatina įvairios neapykantos ir pan.), turi moralinę teisę pasiprašyti politinio prieglobsčio užsienio šalyje?
Na, žinot, neturiu šiame kontekste ką komentuoti. Žurnalistas, mano nuomone, privalo pasižymėti pilietine drąsa ir nebijoti tų iššūkių, kurie iškyla.
Kokie, be šio tyrimo, artimiausi Jūsų darbai? Ką tikitės nuveikti Seime per šią kadenciją?
Artimiausi darbai suplanuoti – reikia susitikti su visų NSGK parlamentinės kontrolės apimtų institucijų vadovais, tobulinti įstatymus, kurie numatytų papildomus specialiųjų tarnybų veiklos kontrolės mechanizmus ir sustiprintų ne tik konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, bet ir pakeltų visuomenės pasitikėjimą tomis tarnybomis. Taip pat reikės sukurti naują nepriklausomą liustracijos mechanizmą ir pagaliau užbaigti šį procesą.
Ar Jums lieka laiko laisvalaikiui? Koks jis?
Laisvalaikiui laiko nelieka, bet, atrodo, profesiniai dalykai – istorijos straipsnių ir knygų rašymas - jau tampa hobiu po darbo. Artimiausiu metu pasirodys jau seniai parengta knyga „KGB Lietuvoje“.